Rinkėjai – tuščia vieta?

Kampanija – niekinė

Vilniaus universiteto (VU) Komunikacijos fakulteto Politinės komunikacijos tyrimų centro vadovas Linas Kontrimas konstatavo, kad per pastaruosius 20 metų „mes netekome prezidento rinkimų“.

„Politikai sąmoningai ar nesąmoningai susikūrė tokią sistemą, kuri ilgainiui užkirto bet kokį kelią dalyvauti prezidento rinkimuose ne politikui. Be to, jie vis labiau ribojo rinkimų kampanijų galimybes, todėl esminis žodis, šiandien ateinantis į galvą žmogui, stebinčiam pastarąjį politinį procesą, yra „nuobodybė“: nuobodūs kandidatai, nuobodūs jų prisistatymai ir pati rinkimų kampanija“, – dėstė L. Kontrimas.

Pasak jo, prezidento rinkimų kampanija taip susitraukė, kad tik likus savaitei iki rinkimų gal ir pamatysime šiokį tokį judesį.

O ir kitos rinkimų kampanijos taip sutrumpėjusios, jog politinių varžytuvių nebėra, nes politikai esą ir taip žino, kad juos išrinks.

„Piliečiai turi išeiti į gatves, jie turi pakilti nuo sofų ir imtis veiksmų. Kaip jie nesupranta, kad valstybės grėsmė yra net ne Rusija, kad valstybę iš mūsų jau pavogė mūsų pačių išrinkti politikai ir apkerpėjusi biurokratija. Per 20 metų mūsų narystės ES gyvenimo kokybė Lietuvoje tikrai pagerėjo ir, kai nebeliko būtinybės kovoti dėl išlikimo, tai mums susidarė įspūdis, kad politika gyvuos savaime, ir mums nebereikia nieko daryti. Tad ko čia stebėtis, kad demokratija iš mūsų yra faktiškai nukniaukta. Nebe piliečiai ją valdo“, – kalbėjo L. Kontrimas.

Tačiau ne mažiau pastabų Politinės komunikacijos tyrimų centro vadovas turėjo pačiai visuomenei, kuri neberodo pastangų ginti demokratijos.

„Žmonės mano, kad demokratiją ginti reikia tik tada, kai į valstybę įvažiuoja šalies agresorės tankai. Nieko panašaus. Liūdna konstatuoti, bet tokios valstybės, kokia šiandien yra Lietuva, Rusijai net nebereikia okupuoti, nes čia jau ir taip klampi pelkė, kurią nesunkiai, manipuliacijomis galima pajungti savo naudai, vien dėl to, kad pilietinė visuomenė pasyvi. Mes esame tragiškoje pozicijoje“, – apgailestavo L. Kontrimas.

Kalbėdamas apie lietuviškos demokratijos „sveikatą“, L. Kontrimas teigė negalįs suvokti, kaip piliečiai, tiek metų buvę okupacijoje ir gavę galimybę valdyti savo valstybę, dabar nusprendė likti užribyje.

„Tą liudija šiandieninė prezidento rinkimų kampanija. Atrodo, kad ne mes, piliečiai, renkame valstybės vadovą, o kažkokia neaiškių žmonių grupė sudėlioja mūsų balsus ir išrenka, ką jiems reikia“, – negailėjo kritikos pašnekovas.

Pozicija: VU Komunikacijos fakulteto Politinės komunikacijos tyrimų centro vadovas L. Kontrimas įsitikinęs, kad didelė grėsmė demokratijai yra ir mūsų pačių išrinkti politikai bei suvešėjusi biurokratija. / G. Skaraitienės / BNS nuotr.

Vyks prezidento perrinkimas?

Anot L. Kontrimo, tokios išvados peršasi stebint nykią prezidento rinkimų kampaniją.

Esą tėra vienintelis klausimas, ar antras rinkimų turas bus, o jei jis bus, kas jame kovos prieš dabartinį šalies prezidentą – kandidatas Nr. 2 ar Nr. 3?

Panašos nuostatos laikosi ir kitas komunikacijos ekspertas Arijus Katauskas.

„Stebint dabartinę prezidentinę rinkimų kampaniją, apima savotiškas déjà vu. Panaši situacija buvo, kai Dalia Grybauskaitė kandidatavo antrą kartą į prezidento postą. Tai ir dabar tėra Gitano Nausėdos perrinkimo kampanija. Jokio politinio aštrumo nematyti ir negirdėti. Vienas kitas kandidatas ambicingesnis, bet toks jausmas, kad šiuo metu kur kas svarbesnis dalykas – pasiruošimas kitiems rinkimams“, – vertindamas prezidento rinkimų kampanijos komunikaciją, teigė A. Katauskas.

Ekspertas priminė, kad kai kurios didelės partijos, tarp jų – socialdemokratai, nusprendė nekelti savo kandidatų į prezidento postą, o tai yra negerai.

„Pasikartosiu, tai labiausiai panašu į G. Nausėdos perrinkimo kampaniją. Galbūt kiti kandidatai net nemato prasmės eikvoti pinigų rinkimams ir per daug stengtis. Antra vertus, klausimas, kiek jie tų pinigų turi, kokios jų galimybės? Tarkime, Ignas Vėgėlė, dar keli, kurie tarsi ir turėtų įnešti tam tikros įtampos į kampaniją, tačiau po pirmųjų debatų apėmė nusivylimas, nes kai kurie pretendentai į juos atėjo netgi visiškai nepasiruošę. Ir dėl to apmaudu, nes rinkimų kampanija vis dėlto turėtų būti šou“, – kalbėjo A. Katauskas.

Kaip ir visame pasaulyje, Lietuvoje rinkėjai norėtų aštresnių debatų, pasisakymų, vertinimų, tačiau viso šito nėra ir veikiausiai jau nebebus iki pirmojo rinkimų turo.

„Nebent prieš pat rinkimus kažkas ištrauktų kokią nors „bombą“. Tačiau, kad kas nors radikaliai pakeistų rinkimų kampanijos situaciją, kol kas nematau“, – tvirtino A. Katauskas.

Prognozė: politologas L. Bielinis mano, kad kandidatai į prezidento postą veikiausiai rengia „paskutinio smūgio“ strategijas, ir rinkimų kampanija suaktyvės paskutinę savaitę prieš balsavimą. / J. Kalinsko / BNS nuotr.

Piliečiai liko paraštėse

Šioje miglotoje rinkimų kampanijoje pagrindiniai veikiantieji asmenys, kurie balsuos ir priims sprendimą dėl konkretaus kandidato, liko tarsi užribyje, kaip nereikšmingi ir nereikalingi.

„Rimtos politinės kovos dėl mūsų protų ir dėl mūsų balsų nematau. Ar politikai rinkėjus nuvertina? Jei pažiūrėtume į visas rinkimines kampanijas, ne vien tik prezidento, išskyrus gal tik savivaldybių ir merų rinkimus, kai „sproginėjo“ feisbukai nuo diskusijų atskiruose regionuose, jokio politikų aktyvumo neturime, nematome ir nelabai tikiu, kad pamatysime. Negalėčiau teigti, kad rinkėjai nurašomi, bet turbūt taip ilgainiui susiklostė“, – svarstė A. Katauskas.

Kai kurie politikai mano, kad per daug stengtis ir į tai investuoti nereikia, nes jų rinkėjai esą vis tiek ateis balsuoti.

„Yra dar vienas dalykas, mes patys nekeliame reikalavimų mūsų politikams. Ši rinkiminė kampanija yra pati nuobodžiausia iš visų, kiek yra tekę stebėti. Ar tai taps tradicija? Po šių rinkimų turėtų kažkas keistis, nes kai G. Nausėda jau nebegalės kandidatuoti, be abejonės, atsiras naujų politinių veidų, ką parodė ir rinkimai po antrosios D. Grybauskaitės kadencijos, kai politinės grumtynės buvo gana stiprios“, – tvirtino A. Katauskas.

Rimtos politinės kovos dėl mūsų protų ir dėl mūsų balsų nematau. Ar politikai rinkėjus nuvertina?

Tačiau šiuo atveju, kai faktiškai nėra oponuojančios pusės, kai, pasak komunikacijos eksperto, Sauliaus Skvernelio partija deleguodama kandidatą į prezidentus, turintį didžiulį potencialą, jį į viešumą iškėlė per vėlai, tai jis ir liko tarsi šešėlyje, todėl ir negautas tas lauktas rinkimų kampanijos efektas, kurio tikėtasi.

Buvo laukiama dramos

Politologo Lauro Bielinio teigimu, rinkėjai kampanija jau nusivylę, nes laukė dramos, o jos nėra.

„Niekas nesimuša, nešūkauja, stebuklų nežada, efektingų vaizdų nėra, todėl rinkimų kampanija ir atrodo vangi. Iš tiesų tarpusavyje konkuruoja asmenys, kurių politinės pozicijos nėra labai skirtingos. Tiesa, tam tikrais klausimais, kalbant apie santykius su Rusija ir Baltarusija bei požiūrį į karą į Ukrainoje, yra skirtumų. Bet tai, ko gero, ir yra pats ryškiausias skirtingumas, o visa kita – labai panašu, kalbu apie ekonominius, socialinius aspektus. Ir dėl tos priežasties rinkėjai tarsi ir nemato ryškesnių kandidatų, nemato rinkimų kovos, nors laukia emocijų, laukia melodramos“, – mano L. Bielinis.

Likus kiek daugiau nei dviem savaitėms iki rinkimų, kol kas viešumoje nematyti net kandidatų reklaminių plakatų, nors politologas mano, kad artimiausiomis dienomis jų turėtų atsirasti.

„Manyčiau, visi kandidatai suaktyvės paskutinę savaitę. Turbūt rengia „paskutinio smūgio“ strategijas. Ir tada jau matysime, ar bus antras prezidento rinkimų turas. Faktiškai antrasis turas, jei ir įvyks, jau pirmame ture bus nulemta, kas – laimėtojas. Tačiau negalime atmesti netikėtumų, gali kas nors nutikti vienam ar kitam kandidatui, gali išnirti kokia nors ypatinga žinia apie kurį nors kandidatą, kurios niekas iki tol nežinojo, kurią jis slėpė, ir staiga ta informacija buvo atskleista, bet to veikiausiai nebus“, – teigė L. Bielinis, pridūręs, kad pirmaujančių kandidatų biografijos ir taip yra iki galo išnarstytos.

Arijus Katauskas / I. Gelūno / BNS nuotr.

Referendumas be informacijos

Renkant prezidentą, bus balsuojama ir referendume dėl pilietybės, tačiau kol kas informacijos apie tai irgi beveik nėra.

Pasak politologo L. Bielinio, per anksti pateikta žinia neretai užsimiršta, tad jis neabejoja, kad ji bus pradėta skleisti prieš pat balsavimą.

„Manau, kad nuo gegužės pradžios bus suintensyvintas šitas viešinimas dėl referendumo. Nes, žvelgiant giliau, referendumo klausimas labai aktualus: būtų pritraukta ir darbo jėga, ir pinigai, galiausiai būtų išspręsta daug asmeninių problemų tiems žmonėms, kurie išvykę į užsienį“, – teigė L. Bielinis.