R. Žemaitaitis apie rinkimus: jei ne apkalta, gal net geresnis rezultatas būtų (vaizdo įrašas)

„Mes padarėme sunkiai įvertinamą dalyką – per keletą mėnesių mes sugebėjome įkurti politinę partiją „Nemuno aušra“, suformuoti skyrius, toliau formuoti juos. Tas didelis pasitikėjimas rodo, kad mes galime Lietuvos politiniame žemėlapyje dalyvauti“, – pirmadienį spaudos konferencijos metu sakė R. Žemaitaitis.

Pirminiais Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, R. Žemaitaitis pirmajame ture surinko per 131 tūkst. arba 9,27 procento balsų.

„Tai signalas mums, kad mes turime rinkėją visoje Lietuvoje. Tai yra ir mažieji miestai, ir regionai, ir rajonai, ir tas pats Vilnius, ir Kaunas. Kaip politiko pradžiai, tai yra labai didelis rezultatas“, – kalbėjo R. Žemaitaitis.

„Rezultatas yra nuostabus“, – pridūrė jis.

R. Žemaitaitis sakė, kad prezidento rinkimuose dalyvavo norėdamas į savo pusę palenkti neapsisprendusius rinkėjus. Jis tikino, kad būtent jam pavyko pasiekti, jog rinkimuose dalyvautų 3,5–4 proc. niekada nebalsavusių rinkėjų.

„Rinkėjų aktyvumą lėmė ne Gitano Nausėdos ar Ingridos Šimonytės kova, bet mano dalyvavimas“, – sakė R. Žemaitaitis.

Matyt, retorika, kažko aiškaus neiškomunikavimas, nepasakymas lėmė taip, kad didžiuosiuose miestuose gavau mažiau balsų.

Iš Seimo dėl jam inicijuotos apkaltos pasitraukęs politikas nemano, kad būtent šis procesas lėmė rezultatą prezidento rinkimuose.

„Mes pasidarėme tyrimus iki apkaltos, tyrimai rodė 8,5–9 proc. (...) Jei ne apkalta, gal net geresnis rezultatas būtų“, – teigė R. Žemaitaitis.

Politiko nuomone, jo apkaltos procesas prisidėjo prie partijos kūrimo.

„Natūralu, kad kai valdančioji dauguma iš Seimo išmetinėja žmogų už tai, ką jis pasakė, tai kažkas neprognozuojamo pas mus Lietuvoje“, – sakė R. Žemaitaitis.

Konstitucinis Teismas (KT) balandžio pabaigoje konstatavo, kad R. Žemaitaitis savo pasisakymais apie žydų tautą sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją. KT priėmus šį sprendimą, parlamentas turėjo balsuoti dėl R. Žemaitaičio mandato panaikinimo.

Už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą arba priesaikos sulaužymą apkaltos būdu iš Seimo pašalintas žmogus negali būti dešimt metų renkamas į pareigas, kurių ėjimo pradžia susieta su priesaikos davimu.

Visgi R. Žemaitaitis šios sankcijos išvengė, kadangi atsisakė Seimo nario mandato.

Pasak buvusio parlamentaro, jei nebūtų „suaštrinta“ pasisakymų apie Izraelį tema, didžiųjų miestų rinkėjai būtų daugiau jam skyrę balsų.

„Aš, kaip partijos lyderis, turiu pasimokyti dėl Vilniaus ir didžiųjų miestų, kur galėjau surinkti daugiau. Matyt, retorika, kažko aiškaus neiškomunikavimas, nepasakymas lėmė taip, kad didžiuosiuose miestuose gavau mažiau balsų“, – sakė R. Žemaitaitis.

Politiko teigimu, jo tikslas, kad „Nemuno aušra“ po rudenį vyksiančių Seimo rinkimų būtų valdančiojoje daugumoje.

Paklaustas, ką palaikys antrajame rinkimų ture, R. Žemaitaitis teigė, kad balsuos „prieš“ I. Šimonytę.

„Aš tikrai balsuosiu „prieš“ Ingridą Šimonytę, nes šitas žmogus valstybėje negali užimti jokio vadovaujamo posto, ypač, kai nuo galinės sėdynės jai vadovauja Andrius Kubilius ir kiti asmenys, kurie 2009 m. padarė valstybei žalos tiek, kad iki dabar turime srėbti“, – teigė jis.

Antrajame ture, kaip ir prieš penkerius metus, vėl susitiks dabartinis prezidentas G. Nausėda ir premjerė I. Šimonytė.

G. Nausėda surinko kiek daugiau nei 44 proc. balsų, I. Šimonytė – beveik 20 procentų.

Šiemet dėl prezidento posto varžėsi aštuoni politikai.

Spaudos konferencijos vaizdo įrašas: