Priešnuodis korupcijai - aktyvi visuomenė

Europos valstybes purtantys stambūs korupcijos skandalai – teigiama tendencija. Tokią nuomonę išsakė antikorupcinės organizacijos "Transparency International" Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas.

– Ar jūsų nestebina, kad Europoje, kuri yra gerai pažengusi kovoje su korupcija ir pasižymi gerais antikorupcijos reitingais, pastaruoju metu kyla tiek daug ir tokio masto skandalų?

– Nematau nieko nuostabaus. Tai gana dėsningas didesnio dėmesio korupcijai padarinys. Įvairūs tyrimai ir įvykiai rodo, kad tas dėmesys gali būti visai pelnytas. Jau seniai žinome, kad Europos gyventojai labai kritiškai vertina politikos sferą, jie mano, kad politikai ir politinės partijos yra vienos neskaidriausių tarp visų veikėjų bei institucijų ES. Jie tiki, kad dažnai korupcija kiekvienoje iš tų šalių egzistuoja todėl, jog politikai tiesiog daro per mažai, kad ją suvaldytų, arba turi per daug įvairių neskaidrių ryšių su verslo atstovais.

Tai, kad pastaruoju metu sulaukiame tokių skandalų, kaip visai neseniai Čekijoje arba kiek anksčiau Vokietijoje ir kitose šalyse, rodo, jog žodis "korupcija" nebėra tabu. Ikiteisminiai tyrimai dažnai vyksta sėkmingai, ir net nelaukdami jų baigties patys politikai imasi iniciatyvos bei traukiasi iš pareigų. Štai iš pastarųjų įvykių: Čekijos premjeras ir Vokietijos švietimo ir mokslo ministrė, kurią universitetas pripažino nuplagijavus mokslinį darbą, atsistatydino net nesulaukę teismo sprendimo. Ji aiškiai pasakė, kad nors skųs šį sprendimą teismui, negali eiti švietimo ir mokslo ministro pareigų, nes tai būtų smūgis tiek jos, tiek ministerijos, tiek jos partijos reputacijai.

– Tai tikriausiai yra sektinas politinės brandos pavyzdys?

– Teisingai pastebėjote. Man atrodo, kad mes taip pat turime reikalauti iš politikų tokios brandos. Dažnai kalbėdami apie korumpuotų arba susikompromitavusių asmenų baudžiamumą įsivaizduojame, kad jie turi sėsti į kalėjimą. Tačiau prieš kurį laiką atlikta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo analizė parodė, kad dažniausiai žmonės, nuteisti už korupcinius nusikaltimus, į kalėjimą nesėda. Jie paprastai gauna lygtines bausmes ir gali ramiai vaikščioti gatvėmis. Taigi turime pripažinti, kad žmonės dažnai turi nepamatuotų lūkesčių, esą specialiosios tarnybos viską išsiaiškins ir nusikaltusius susodins už grotų.

Tokiu atveju dažnai pamirštame, kad patys turime daug priemonių išsakyti savo poziciją. Pavyzdžiui, galime nebalsuoti už susikompromitavusią partiją, kelti aukštesnius standartus politikams, kurie nesugeba atsakyti į visus klausimus, ir vėlgi už juos nebalsuoti. Manau, kad patys politikai vis dažniau tai supranta. Vakarų Europos demokratinėse valstybėse, net jeigu tavo praeities veiksmai sukelia galimą problemos regimybę, tu privalai, kaip brandus politikas, į tai reaguoti.

– Jūsų organizacija taip pat prisideda prie pilietinės kontrolės, periodiškai skelbia korupcijos suvokimo indeksą. Kaip manote, ar po pastarųjų korupcijos skandalų Europos šalių reitingai blogės?

– Žinote, prognozės yra labai sudėtingas dalykas. Reikėtų tiesiog palaukti, ir pamatysime. Bet man akivaizdu, kad kai tokie atvejai, apie kuriuos kalbėjome, iškyla į paviršių, tai yra gerai, tai yra teigiama tendencija. Tai reiškia, kad kai kurie dalykai, kurie prieš dvidešimt metų galbūt būtų buvę net nesuvokiami viešumo požiūriu, o žmonės apie tai kalbėtų tik puse lūpų, dabar yra visuomenės gyvenimo dalis. Žmonės žino ir supranta daugiau, kelia aukštesnius reikalavimus, o tai ir yra tam tikras atsakas, reakcija į korupcijos problemą.

Dažnai sunku apskaičiuoti, kiek prarandame dėl vieno ar kito korumpuoto politiko, vieno ar kito netinkamo sprendimo. Bet kad dažnai prarandame milijardus, tampa akivaizdu, viską suskaičiavus po kurio laiko. Tai viena svarbiausių problemų ir Lietuvoje. Kai kalbame apie mūsų politikų ir politinių partijų kišimąsi į sprendimų priėmimą, tai pasitaiko, ir gana dažnai. Iš Lietuvos korupcijos žemėlapio matome, kad valstybės tarnautojai teigia, jog priimant sprendimus jiems neretai tenka patirti netiesioginį arba tiesioginį politikų spaudimą, šiems siekiant asmeninės naudos arba politinių partijų interesų.

Verslininkai teigia, kad bičiulių ir giminių protegavimas yra viena labiausiai paplitusių korupcijos formų Lietuvoje. Iš pasaulinio korupcijos barometro matome, kad žmonės iš savo patirties teigia, jog dažnai be pažinčių negali gauti reikiamos paslaugos iš viešojo sektoriaus. Taigi matome, kad problemų yra nemažai, bet kartu suvokiame, jog šį tą patys galime nuveikti. Tik labai norėtųsi, kad tokių žmonių būtų daugiau, nes dabar lietuviai yra vieni pasyviausių tarp ES gyventojų ir dažnai patys nesupranta, kaip gali įsitraukti į antikorupcinę veiklą.

– O kaip korupcijos atžvilgiu Lietuva atrodo bendrame ES kontekste? Ar labai tragiškai, ar esame kur nors arčiau vidurkio?

– Taip, mes esame ES vidutiniokai, kiek arčiau galo. Kalbant apie kyšininkavimą, remiantis pastaruoju pasauliniu korupcijos barometru prisipažįstame, kad kyšininkaujame dažniausiai. Tai labai bloga žinia. Bet kai kalbame apie kitokias korupcijos formas, dažnai mažai kuo išsiskiriame iš kitų ES naujokių.

Manau, norėtume būti tokie kaip švedai, vokiečiai, olandai, britai, kelti politikams lygiai tokius pat standartus, kokius kelia Švedijos ar Didžiosios Britanijos gyventojai. Tikriausiai girdėjote apie Didžiosios Britanijos parlamentinių išlaidų skandalą, kuris labai garsiai nuskambėjo visame pasaulyje prieš keletą metų. Vienas to skandalo padarinių buvo tai, kad daug kas iš politikų, negalėjusių paaiškinti savo išlaidų priežasčių, tiesiog atsistatydino. Labai norėčiau, kad Lietuvos politikai sau taikytų panašius standartus.