Prezidentė pasisakė dėl nelietuviškų pavardžių rašybos

Konstitucinis Teismas (KT) paskelbė, kad jokie politiniai sprendimai dėl pavardžių rašybos be Valstybinės lietuvių kalbos komisijos sutikimo negalimi, išaiškinimą vertina prezidentė Dalia Grybauskaitė.

"Konstitucinis Teismas išaiškino labai daug ką, bet sutrumpinus galima pasakyti, kad jis pakartojo, kad lietuvių kalba yra vertybė, kurią būtina išskirtinai saugoti, ir kad jokie politiniai sprendimai negali būti daromi be lietuvų kalbos komisijos rekomendacijų. Toks būtų ir taškas", - penktadienį žurnalistams Dvarčionyse komentuodama KT išaiškinimą sakė prezidentė.

Konstitucinis Teismas ketvirtadienį paskelbė, kad nustatydamas vardo ir pavardės rašymo pase taisykles Seimas turi gauti lietuvių kalbos specialistų "aiškiai išdėstytą poziciją, aiškius siūlymus, į kuriuos įstatymų leidėjas negali neatsižvelgti".

Teismas taip pat išaiškino, kad kalbininkų siūlymu gali būti nustatytos ir kitokios taisyklės, nei esančios Aukščiausiosios Tarybos 1991 metų nutarime. Šiame nutarime įtvirtinta, kad nelietuvių vardai ir pavardės pase rašomi lietuviškais rašmenimis pagal tarimą.

Vyriausybė po šio KT nutarimo vėl ketina prašyti Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išvados. Komisija anksčiau leido Lietuvos registruose, migracijos dokumentuose vartoti originalias užsienio piliečių pavardes, tačiau atsisakydavo priimti sprendimus dėl nelietuviškų asmenvardžių piliečio pase.

Komisija motyvuodavo ankstesniais Konstitucinio Teismo nutarimais, kuriuose teigiama, kad vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašomi valstybine kalba.

Liberalesnio reglamentavimo šalininkai teigia, kad nelietuviškos pavardės neturėtų būti laikomos lietuvių kalbos dalyku.

Lietuvos lenkų politikai ir juos remianti Varšuva ne kartą ragino Lietuvą leisti dokumentuose rašyti lenkiškas pavardes naudojant lenkišką abėcėlę, pavyzdžiui, raidę "w". Pataisų šalininkai teigia, kad jos būtų svarbios ir santuokas su užsieniečiais sudariusioms lietuvėms.

Kritikai teigia, kad taip būtų sumenkintas konstitucinis valstybinės lietuvių kalbos statusas, gali kilti keblumų skaitant nelietuviškas pavardes.

2010 metais Seimas atmetė tuometinio konservatoriaus premjero Andriaus Kubiliaus pateiktą Vardų ir pavardžių dokumentuose įstatymo projektą, kuriuo būtų leista originali pavardžių rašyba lotyniško pagrindo rašmenimis.