– Pradėkime nuo Vokietijos brigados Lietuvai. Buvo daug dramos, skambių frazių, dabar nebėra abejojančių, kad brigada bus Lietuvoje. Dislokavimas prasideda jau kitais metais. Jūs pirmadienį Berlyne susitikote su Vokietijos prezidentu. Ką išgirdote? Ar visa brigada atvyks iki 2027 m.? O gal įmanoma greičiau?

– Mes tos dramos nedarėme. Iš pat pradžių pasirašėme komunikatą su Vokietijos kancleriu. Aš tik sakiau, kad turime kalbėti gerbdami mūsų partnerį, kuris priima labai didelius įsipareigojimus mūsų atžvilgiu. Jie tai daro labai atsakingai ir gera valia. Darykime savo namų darbus. Mažiau kalbėkime, daugiau darykime. Šiandien matome, kad ši strategija duoda rezultatų. Vokiečiai apsisprendė. Kalbėjau su Vokietijos prezidentu apie tai, kad būtų gerai pagreitinti šį procesą kiek įmanoma. Laikas neveikia mūsų naudai. Kalbėjome apie 2027 m., bet aš pasakiau, kad Lietuva įsipareigojo sukurti karinę infrastruktūrą iki 2026 m. Jei Vokietijos pusė matytų galimybių paspartinti šį procesą dar labiau, mes tai sveikintume. Tačiau bet kuriuo atveju, turime sutikti, kad 5 tūkst. žmonių kartu su technika, tankais, artilerija yra didžiulė kovinė galia. Tai – mūsų saugumo garantija.

– Mes prašome sąjungininkų paramos, bet ar savo saugumu pakankamai rūpinamės patys? Kitais metais, jeigu ne laikinas banko solidarumo mokestis, tai kariuomenė nepajustų realaus finansavimo augimo. Ar pakankamai lėšų skiriama gynybai?

– Manau, kad turime tam tikrą problemą. Deklaracijų lygiu sakome teisingus dalykus. Juos galima tik tai sveikinti, bet turbūt puikiai suprantame, kad karinės technologijos technika bei infrastruktūros kūrimas kainuoja didelius pinigus. Apsimesti, kad tai nereikalaus didesnių išlaidų iš BVP, yra neteisinga ir nesąžininga. Todėl primygtinai siūlome 2024 m. biudžete numatyti skolinimosi galimybę. Ji nereikštų, kad fiskalinis deficitas peršoktų kritines ribas. Kaip ir šiais metais, jeigu bus mažesnės išlaidos nei prognozuota sudarant biudžetą, būtų galima pasinaudoti šia galimybe. Pažvelgus atgal, matau, kad iš pastarųjų 10 metų net devynerius metus mūsų fiskalinis deficitas buvo mažesnis nei prognozuota. Ką tai byloja? Tai byloja, kad iš esmės mes galime padidinti finansavimą iki 3 proc. nuo BVP. Galbūt tai ir nebūtų visiškai pakankama, bet labiau sąžininga mūsų saugumo įsipareigojimų atžvilgiu.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

– Seimas atmetė jūsų siūlymus dėl antros pakopos fondų pertvarkos. Su Vyriausybe buvo diskusijų ir dėl NPD. Jūsų siūlymas skolintis iki 3 proc. gynybai buvo ir šiemet, tačiau Vyriausybė nesinaudojo, nors Prezidentūra dar vasarą sakė, kad būtų galimybės. Kaip manote, ar kitų metų biudžete prioritetai sudėlioti tinkamai?

– Matau, kad visi čia viską atmetinėja. Net ir valdančiojoje koalicijoje vieni kitus atmetinėja. Tai yra tikrai žemos politinės kultūros išraiška. Manau, kad tokie veiksmai neveda mūsų į priekį. Labai apmaudu, kad nebe pasiūlytas turinys svarstomas, o pirmiausiai žiūrima į tai, kas siūlo. Kai prisimeni, ką dabartinės valdančios koalicijos partijos kalbėjo prieš šią kadenciją, taip ir norisi pirštu badyti ir rodyti, ką kalbėjo tada ir ką realiai daro dabar. Manau, kad reikia tik geros politinės valios ir noro suprasti, kad gyvename ypatingu geopolitiniu laikotarpiu. Negalime taupyti gynybai. Pinigus visada reikia naudoti protingai ir taupiai, bet mes investuojame į savo saugumą, kuris yra visa ko pagrindas. Keista, kad socialdemokratų partija kažkada buvo labai skeptiška gynybos išlaidų didinimo atžvilgiu, tačiau dabar ši partija net labiau remia finansavimo kariniams tikslams galimybę nei valdančioji konservatorių partija.

Turniškės yra viso labo tik žiedeliai ant viso šito augalo, kuris dabar sodinamas ir puoselėjamas.

– Seimas imasi svarstyti konservatoriaus Mato Maldeikio pataisas, kad premjeras ir prezidentas privalėtų keltis gyventi į Turniškes. Jūs gyvenate savo name. Net Seimo pirmininkė kalbėjo, kad tokia pataisa yra orientuota į vieną žmogų. Tai konservatorių bandymas įgelti jums. Jei toks įstatymas būtų priimtas, pritartumėte jam?

– Aš esu labai pamalonintas. Paskutiniu metu man suteikiama tikrai daug dėmesio. Įdomu, kad daug dėmesio suteikia visi jau prie starto linijos išsirikiavę kandidatai. Ar jie jaučia kažkokį nepilnavertiškumo kompleksą, kad kalba apie tą menamą kandidatą, kuris bus ar nebus? Man sukurta specialioji tyrimo komisija, parašyta knyga. Šitos knygos parašo pagrindu kuriama laikinoji komisija, kurios vadovas net neturi įgaliojimo dirbti su įslaptinta informacija. Nuo pat pradžių ši laikinoji komisija kaip ir nelegali. Turniškės yra viso labo tik žiedeliai ant viso šito augalo, kuris dabar sodinamas ir puoselėjamas. Man visiškai nerūpi, kas ten yra siūloma. Manau, kad svarbiausia žmogaus teisė yra gyventi ten, kur jis nori. Ar atsitiko kažkas blogo, kad prezidentas gyveno šią kadenciją Pučkorių gatvėje? Visa infrastruktūra yra užtikrinta. Nereikia skirti lėšų Turniškių remontams. Sutaupome biudžeto pinigų. Žmonės galvoja, kad jų sprendimai turės tam tikros įtakos mano sprendimui jų numanoma linkme. Manau, kad jie pasieks priešingą rezultatą.

–  Lieka pusmetis iki prezidento rinkimų. Kada oficialiai paskelbsite, ar sieksite antros kadencijos?

– Aš šitą padarysiu iki savo išvykimo į Europos vadovų tarybą, kuri įvyks gruodžio 14 d. Laukiame ten labai rimtų sprendimų, visų pirmiausiai dėl Ukrainos narystės.

– Dar nesate apsisprendęs ar nenorite skelbti?

– Esu apsisprendęs, tik yra vienas nežinomasis, į kurį netrukus gausiu atsakymą.