Prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėjas teigia, jog pilietybės nuostatų keisti įstatymu negalima - Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad tam būtinas referendumas.

Prezidentūra – už referendumą

Seime šiuo metu svarstomas įstatymas, kuris leistų išsaugoti dvigubą pilietybę asmenims, po nepriklausomybės atkūrimo išvykusiems į Europos Sąjungos ir NATO šalis ir įgijusiems šių šalių pilietybę.

„Manau, kad surasime didžiulį palaikymą Seime, nes kitokio pasirinkimo neturime, jei norime išlaikyti ir turėti Lietuvos piliečius ir mūsų žmones - tai šį žingsnį privalome žengti. Tas įstatymo projektas Seime, kurį pakankamai aktyviai pasirašo Seimo nariai, padės išspręsti tą dvigubos pilietybės klausimą ir išlaikyti mūsų žmones, mūsų piliečius, mūsų tautiečius, kurie išvykę iš šalies nenutraukti paskutinių saitų su tėvyne“, - interviu LRT radijui antradienį sakė S.Skvernelis.

Anot jo, referendumo būdu šį dvigubos pilietybės įteisinimo klausimą spręsti sudėtinga, nes didžiulė dalis piliečių jau gyvena užsienyje, o balsavimas internetu nėra įteisintas.

Prezidentės patarėjas Mindaugas Lingė sako, jog siūlomas keisti Konstitucijos straipsnis - susijęs su pamatiniais valstybės dalykais, todėl turi būti sprendžiamas Konstitucinio Teismo nurodytu būdu - referendumu. Jo teigimu, Seime svarstoma iniciatyva prilygtų bandymui paprastu įstatymu keisti Konstituciją.

„Jei dabar sugalvosime vienu atveju pabandyti pakeisti aktualų klausimą taip sureguliuoti paprasčiau įstatymu, o ne referendumu, tai gal imsimės keisti ir kurti precedentus, kad ir kiti Konstitucijos straipsniai būtų keičiami įstatymu - pavyzdžiui valstybinė kalba, gal kažkam teritorija pasirodys... vientisumu suabejos, vėliava, herbas, sostinė.. Konstituciją judinti galima, bet galima tam skirtu teisiniu būdu. Ir visiškai suprantama intencija ir tikslas tokios iniciatyvos ir tai intencijai galima pritarti, bet link to tikslo turi būti einama nevažiuojant buldozeriu per Konstituciją“, - Žinų radijui antradienį sakė M.Lingė.

Parlamente praėjusią savaitę registruota nauja iniciatyva išplėsti dvigubos pilietybės galimybes – norima suteikti teisę išsaugoti Lietuvos pilietybę asmenims, kurie įgytų Europos Sąjungos (ES) arba NATO valstybės pilietybę. Tokį Pilietybės įstatymo papildymą parengė opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcija. Ją parėmė visų Seimo frakcijų seniūnai, parlamento pirmininkas Viktoras Pranckietis, premjeras S.Skvernelis.

Tikisi palankaus Konstitucinio Teismo vertinimo

Pilietybės įstatymo pataisos yra vienintelė galimybė išplėsti dvigubą pilietybę, sako Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, jis kartu tikisi palankaus Konstitucinio Teismo (KT) vertinimo.

„Manau, kad tai (Pilietybės įstatymo pataisos) yra galimybė pasiekti, kad būtų išplėstas ratas žmonių, kurie gali gauti dvigubą pilietybę. Dabar žmogus diskriminuojamas, jei iki (1990 metų) kovo 11-osios jis išvažiavo, geras žmogus, o jei po 11-osios – lyg ir nebegeras“, – antradienį žurnalistams Seime sakė V.Pranckietis.

Klausiamas, ar Seime daugiau kaip šimto parlamentarų registruotos pataisos, jo vertinimu, neprieštarauja Konstitucijai, Seimo pirmininkas atsakė, kad tai įvertins Konstitucinis Teismas: „Konstitucinio Teismo išvados buvo ir vienokios, ir kitokios, ir šiuo atveju KT taip pat įvertins“.

Prezidentė D. Grybauskaitė jau yra pasisakiusi, kad Seime registruotos pataisos dėl dvigubos pilietybės „atvirai prieštarauja konstitucinei doktrinai“.

„Naujausias Konstitucinio Teismo išaiškinimas šituo klausimu buvo, rodos, 2013 metais, kur buvo labai aiškiai pasakyta, kad platesnis dvigubos pilietybės instituto plėtimas gali vykti tik referendumu, o ne įstatymais“, – praėjusią savaitę pataisas žurnalistams komentavo D.Grybauskaitė.

Seimo pirmininkas V.Pranckietis taip pat sakė, kad Seimas būtų pasiryžęs atmesti prezidentės veto, jei priėmus Pilietybės įstatymo pataisas jos būtų grąžintos Seimui.

„Kadangi yra pakankamai daug parašų surinkta, manau, kad pasiryžtų Seimas, ir tokios didelės jėgos ignoruoti nereiktų. Nes tai yra atstovavimas žmonėms, o kiekvienas Seimo narys atstovauja maždaug 20 tūkst. žmonių nuomonei“, – sakė V.Pranckietis, referendumo kelią pavadinęs neįmanomu.

„Referendumo ar įmanoma išvengti (keičiant pilietybės institutą), kitas klausimas, bet ar įmanoma referendumo būdu tai padaryti – turbūt neįmanoma, nes aritmetika nesusivestų. Didelė tikimybė, kad nesusirinks 50 procentų“, – kalbėjo Seimo pirmininkas.

Pilietybės įstatymo papildymą parengė opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcija. Ją parėmė visų Seimo frakcijų seniūnai, parlamento pirmininkas V.Pranckietis, premjeras S.Skvernelis.

Konstitucinis Teismas anksčiau yra išaiškinęs, kad dviguba pilietybė galima tik atskirais atvejais, o ją plačiau leisti galima tik pakeitus Konstituciją. Straipsnį dėl pilietybės galima pakeisti tik surengus referendumą.

Šiuo metu dviguba pilietybė leidžiama tik tiems piliečiams, kurie išvyko iš Lietuvos iki nepriklausomybės atkūrimo ir jų palikuonims, tačiau nėra suteikiama išvykusiems nepriklausomybės metu. Taip pat numatytos išlygos, kad dvigubą pilietybę išlaikyti gali užsienyje gimę vaikai, jei kitos šalies pilietybę įgijo gimdami, taip pat tie, kurie kitą pilietybę įgijo automatiškai per santuoką su kitos šalies piliečiu.

Naujoji Vyriausybė dvigubą pilietybę įteisinti užsibrėžė per dvejus su puse metų. Apie dvigubos pilietybės įteisinimą kalbėjo ne viena Vyriausybė, tačiau konkrečių žingsnių šiuo klausimu nepadaryta.