A. Pranckevičius: Lietuva turėjo galimybių išvengti rekordinės ES baudos

– Lietuvos pareigūnai neefektyvia vadina pabėgėlių kvotų sistemą. Akivaizdu, kad dauguma pagal ES programą atvykusių pabėgėlių išvyksta iš Lietuvos. Ar Komisija nori tęsti šitą programą?

– Europos Komisija mato didžiulę pažangą per pastaruosius dvejus metus, kai kilo dramatiška migracijos krizė. Ją sukėlė ne ES, bet labai brutalus ir negailestingas karas Sirijoje ir vėliau Rusijos atakos prieš Alepo miestą, kitas Sirijos vietoves. Tad ne mūsų sukurta problema, bet mes turėjome ją spręsti.

Pradžia buvo labai skausminga ir sudėtinga, nes nebuvo nei nuolatinių institucijų, nei instrumentų, nei valstybių susitarimo, kaip jas spręsti. Šiandien esame gerokai sustiprėję – turime Europos pakrančių apsaugos tarnybą, turime karinę misiją, kuri kasdien kovoja prieš nelegalų pergabenimo verslą Viduržemio jūroje, ten dalyvauja ir Lietuva. Man teko garbė įteikti 24 medalius Lietuvos kariams, kurie dalyvavo toje misijoje ir dalijosi jausmingomis istorijomis, kaip išgelbėjo 1200 žmonių nuo žūties. Padėjo ir ES – Turkijos susitarimas, sumažinęs srautus 96 procentais.

Tuo pačiu nebūkime naivūs, migracijos politika išliks viena svarbiausių ir sudėtingiausių Europai.

Žiūrėdami į kitus metus, turime pasiūlymų dėl Dublino reformos, bendros migracijos ir prieglobsčio politikos, kad kitą kartą būtume pasiruošę, o ES turėtų bendrus instrumentus, bendrą politiką ir didesnius finansinius išteklius.

Žinoma, kad didžiausia neįgyvendinta ar valstybę skaldanti problema yra pabėgėlių relokacija valstybių narių viduje. Tačiau ir čia viskas nėra juodai balta. Didžioji dalis pabėgėlių yra perkelti, bet turime vadinamąją antrojo judėjimo problemą – žmones, kurie juda iš vienos vietos į kitą. Komisija kitąmet siūlys pokyčius, kad užkirstų kelią antriniam judėjimui, kad žmonės, nukreipti į vieną ar kitą valstybę, teisiškai turėtų joje likti, kad nebūtų sistema naudojamasi, o procedūros būtų greitesnės ir efektyvesnės. Pasiūlymų paketas bus pristatytas kitų metų pradžioje. Tikimės, kad tai padės sutvarkyti situaciją, kai daugelis pabėgėlių naudoja tokias šalis kaip Lietuvą kaip tranzito šalį į kitas valstybes.

Tuo pačiu nebūkime naivūs, migracijos politika išliks viena svarbiausių ir sudėtingiausių Europai. ES buvo, yra ir liks vieta su vienu aukščiausių pragyvenimo lygių, kur geriausiai užtikrinamos žmogaus teisės, todėl natūraliai žmonės iš viso pasaulio visada norės čia patekti. Mums, europiečiams, reikia apie tai galvoti strategiškai, turėti ne tik efektyvią pakrančių sienos apsaugą, bet ir strategiją, kokią matome ateities migracijos politiką, kaip užbėgti už akių tokioms problemoms ir patiems kurti migracijos politiką pagal vidaus rinkos poreikius ir stengiantis išspręsti akivaizdžią ES demografijos problemą.

– Kaip ES bandys užkirsti kelią į Lietuvą atvykusiai sirų šeimai išvykti į Vokietiją ar Švediją?

– Niekas neužkirs kelio niekur važiuoti. Šengeno zona yra laisvo judėjimo teritorija, tačiau jeigu žmonės, kurie dėl karo ar politinių priežasčių gavę prieglobsčio statusą vienoje ES valstybėje iškeliauja į kitą, jiems kitoje valstybėje pagal naujas taisykles nebebus garantuotos socialinės išmokos ir galimybė įsidarbinti. ES siūlomas paketas pabėgėliams galios tik tose valstybėse, į kurias pabėgėliai yra nukreipiami.

– Ar Komisija siūlys papildomas pabėgėlių kvotas?

– Kol kas tokio pasiūlymo nėra. Kaip matėte, šis klausimas Vadovų Taryboje sukėlė labai dideles diskusijas. Nauji pasiūlymai bus kitąmet, tačiau kokie jie bus, dar anksti kalbėt.

– Lietuva prisidėjo prie Europos bendros gynybos projekto ir pasiūlė sukurti bendras kibernetinio saugumo pajėgas. Kada tai gali būti įgyvendinta? Ar Lietuva kaip iniciatorė gali tikėtis kokios nors konkrečios naudos, finansinės paramos?

– Gruodžio viduryje priimtas sprendimas dėl nuolatinio struktūruoto bendradarbiavimo gynybos srityje, vadinamojo PESCO, yra istorinis. J.-C. Junckerio žodžiais, tai buvo miegančiosios gražuolės pabudinimas, nes šis sutarties punktas egzistavo visada, bet niekas juo nesinaudojo.

Labai pozityvu, kad Lietuva per tuos metus tapo aktyvia ir konstruktyvia naujos saugumo ir gynybos dimensijos ES kūrėja su originaliais ir įdomiais pasiūlymais, įskaitant kibernetines greitojo reagavimo pajėgas ar „karinį Šengeną“ – galimybes karinei technikai lengviau judėti tarp valstybių. Lietuvos pasiūlymas dėl kibernetinių pajėgų pateko tarp pirmųjų 17 projektų, kurie bus įgyvendinami.

Dėl konkretaus kalendoriaus dar ankstoka kalbėti, intensyvus darbas prasidės po Naujųjų metų, ir mūsų užduotis iki 2019 metų Europos Parlamento rinkimų kuo daugiau nuveikti gilinant gynybos ir saugumo strategiją, įkuriant Europos gynybos fondą.

Dėl kibernetinio saugumo Lietuva rodo lyderystę ir, esu įsitikinęs, išliks lydere, ypač turint omenyje, kad valstybė pirmą kartą 2 proc. bendrojo vidaus produkto skirs gynybai su dideliu dėmesiu kibernetiniam saugumui. Tai leidžia Lietuvai, nepaisant savo dydžio, būti didele žaidėja šiuo nauju ES etapu ir kartu rengtis dalyvauti Europos gynybos fonde. Komisija užtikrins, kad ir mažos, ir vidutinės įmonės galės tame fonde dalyvauti, įskaitant Lietuvos įmones. Lietuvai tai puiki galimybė.

– Ar dėl to sumažės Amerikos vaidmuo Europos gynyboje?

– Mes nematome to kaip konkurencijos NATO ar Amerikos vaidmeniui Europoje. Atvirkščiai, siekiame glaudžių ir kuo stipresnių ryšių su Jungtinėmis Valstijomis, tačiau suprantame, kad besikeičiančiame pasaulyje yra vis daugiau grėsmių, kurios kartais yra pačios Europos Sąjungos užduotis, kurios kartais nėra NATO prioritetas ar kur iš mūsų labiau tikisi tiek NATO, tiek Jungtinės Amerikos Valstijos efektyvesnio veiksmo – tai gali būti kibernetinis saugumas ar gebėjimas atsispirti hibridinėms atakoms – informaciniam karui, propagandai, migracijos iššūkiams ar sienų apsaugai.

Per šiuos dvejus metus NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas dalyvauja visuose svarbiausiuose ES susitikimuose, kur svarstomas saugumas ir gynyba, o ES užsienio reikalų koordinatorė Federica Mogherini (Federika Mogerini) dalyvavo ne viename NATO gynybos susitikime. Tai rodo, kad bendravimas tarp dviejų organizacijų yra intensyvesnis nei bet kada istorijoje. NATO ir ES yra sutariusios dėl 42 bendrų projektų, bendrų veiksmų, kur abi organizacijos bando koordinuoti veiksmus. Manau, tai gera žinia Lietuvai, kuri yra NATO ir ES narė, ir nenorėtų įtampų tarp dviejų organizacijų, nenorėtų susilpnėjusio transatlantinio ryšio.

Tad viskas daroma, kad ryšys tarp dviejų pagrindinių Vakarų pasaulio polių išliktų stiprus. Kalbant apie gynybos bei saugumo kontekstą, ES turėdama didesnius pajėgumus ir didesnes finansines galimybes investuoti į mokslą ir tyrimus gynybos srityje yra daug įdomesnė ir svarbesnė partnerė Jungtinėms Amerikos Valstijoms nei buvo praeityje.

– Ačiū už pokalbį.