A. Pranckevičius: Lietuva turėjo galimybių išvengti rekordinės ES baudos

„Deja, mūsų vertinimu, visos galimybės buvo prarastos ir neišnaudotos, ir visi atsakymai, kuriuos Komisija gavo per visą tą laikotarpį, buvo nepatenkinami ir neatsakė į pagrindinius klausimus, neišsklaidė labai pagrįstų abejonių, kad buvo sustabdyta sąžininga konkurencija“, – interviu BNS sakė A. Pranckevičius.

Europos Komisijos atstovas interviu taip pat teigė, kad Baltijos šalys gali tikėtis ES paramos elektros tinklų sujungimui su Vakarais tiek šiame, tiek kitame daugiamečiame biudžete, jei sprendimą dėl elektros jungčių priims iki metų vidurio.

A. Pranckevičiaus teigimu, Briuselis kol kas nepriėmė sprendimo, ar siūlys Lietuvai ir kitoms šalims naujas pabėgėlių kvotas. Jis taip pat pasveikino Lietuvos iniciatyvas prisidėti prie bendros Europos gynybos projektų.

– Šią savaitę pranešta, kad į priekį pasistūmėjo projektas dėl Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacijos su Vakarų Europa. Koks yra darbų kalendorius?

– Elektros tinklų sinchronizavimas su žemynine Europa Europos Komisijai yra labai svarbus prioritetas. Į šį procesą asmeniškai buvo įsijungęs Komisijos pirmininkas J.-C. Junckeris – tiek pokalbiuose su Baltijos šalių vadovais, ypač prezidente D. Grybauskaite, tiek su kolegomis Komisijoje.

Šio pirmadienio susitikimas yra proveržis visoje istorijoje – pavyko pasiekti principinį trijų Baltijos šalių ir Lenkijos energetikos ministrų susitarimą, kad politinis sprendimas įvyks iki kitų metų birželio tam, kad būtų spėta į „finansinį traukinį“ ir garantuota ES parama šiam projektui. Dabar laukia darbas, susijęs su apsisprendimu, kuris iš scenarijų priimtiniausias visoms keturioms šalims. Vyksta, tikimės, jau paskutinė studija dėl trijų scenarijų. Visi trys susiję su Lietuvos ir Lenkijos jungtimi, tačiau yra klausimas dėl vienos ar dviejų jungčių, ar papildomos jūrinės jungties.

Pirmininkas J.-C. Junckeris mano, kad tai yra visai Europai svarbus klausimas, nes jis padeda ne tik galutinai baigti Energetikos sąjungos kūrimą, elektros tinklų sujungimą visoje Europoje, tačiau Baltijos šalims tai signalizuoja ir simbolizuoja galutinę integraciją į ES. Jos jau yra euro zonos ir Šengeno narės, dalyvauja daugelyje kitų politikos sričių, tačiau energetiškai dar yra iš dalies priklausomos nuo Rytų politikos, ir, žinoma, tai yra nepriimtina ir pavojinga šių šalių nepriklausomybei, ne tik energetinei nepriklausomybei. Pasak J.-C. Junckerio, šis sprendimas taps visos Europos tikros vienybės simboliu.

– Kiek projektas gali kainuoti ir kokią dalį finansuos ES?

– Kol kas konkrečių skaičiavimų nėra, tačiau žinoma, kad ES galės finansuoti projektą iš vadinamosios Europos infrastruktūros tinklų priemonės (Connecting Europe Facility). Sprendimai bus aiškūs, kada bus pasirinktas sinchronizacijos scenarijus, nes nuo jo priklauso ir finansavimo apimtis, ir ES kofinansavimo galimybė. Mums reikalingas politinis susitarimas, kad pradėtume visą formalų procesą ir įtrauktume Baltijos šalių elektros tinklą į bendrąjį planą, Europos perdavimo sistemos operatorius vienijančios organizaciją ENTSO - E.

Šis projektas nuo lapkričio mėnesio yra ES prioritetinių projektų sąraše, tad natūralu, kad jis gali užtikrintai tikėtis ES paramos.

– Kuriame ES biudžete?

– Jeigu iki birželio, kaip sutarta, politinis sprendimas bus priimtas baigti projektą iki 2025-ųjų, tai reiškia, kad šis projektas bus finansuojamas tiek šioje, tiek kitoje finansinėje perspektyvoje. Labai svarbu šį sprendimą pasiekti kuo greičiau, kad būtų galima pasinaudoti dar šioje finansinėje perspektyvoje esančiomis lėšomis. Tai yra įmanoma.

– Tęsiant energetikos temą, ar būtent sutarimo tarp Baltijos šalių nebuvimas užkirto kelią gauti ES paramą suskystintų gamtinių dujų terminalui?

– Mes visada pabrėžiame, kad regioninis susitarimas ir bendradarbiavimas yra svarbiausias dėmuo Baltijos šalims sėkmingai naudotis visomis savo narystės ES galimybėmis ir sėkmingai baigti visus strateginius energetikos infrastruktūros projektus šiame regione. Kalbėjimasis tarpusavyje ir sutarimas dėl visų projektų yra svarbus. Ir galbūt praeity to nesusitarimo ar dialogo stoka buvo dažnai ir kliūtis greičiau judėti ir pasinaudoti šia istorine galimybe Baltijos šalims užtikrinti pilną ir negrįžtamą energetinę nepriklausomybę.

– Europos Komisija šiemet skyrė Lietuvai 28 mln. eurų baudą dėl to, kad ji apribojo konkurenciją, išardžiusi geležinkelių bėgius į Latviją. Ar Europos Komisija gavo Lietuvos pasiūlymą, kaip ji ištaisys pažeidimą?

– Kol kas formaliai Europos Komisija nėra gavusi pasiūlymo, jis privalo būti pateiktas per tris mėnesius nuo sprendimo spalio 2 dieną. Tačiau iš viešosios erdvės mes suprantame, kad „Lietuvos geležinkeliai“ apsisprendę sumokėti baudą ir įsipareigoti atstatyti Rengės ruožą. Tuo pačiu Lietuvos valstybė yra apsisprendusi kreiptis į Europos Teisingumo Teismą ginčyti paskirtos baudos dydį.

Komisarė atvažiavo ne tik tai tam, kad praneštų šią galbūt skausmingą žinią, bet ir kartu padėti valstybės vadovams ir visuomenei suprasti, kodėl taip įvyko ir kokie galimi žingsniai ateityje.

– Jeigu Lietuva sprendimą dėl ruožo atstatymo būtų priėmusi anksčiau, ar bauda būtų buvusi mažesnė?

– Už konkurenciją atsakinga komisarė Margrethe Vestager lankėsi Lietuvoje praėjus vos dešimčiai dienų po sprendimo – tai buvo išskirtinis žingsnis ir dėmesys Lietuvai, kuri pirmą kartą istorijoje susidūrė su tokio tipo ir dydžio bauda. Komisarė atvažiavo ne tik tai tam, kad praneštų šią galbūt skausmingą žinią, bet ir kartu padėti valstybės vadovams ir visuomenei suprasti, kodėl taip įvyko ir kokie galimi žingsniai ateityje.

Per susitikimus ji akcentavo, kad per devynerius šios istorijos metus Lietuva turėjo daug galimybių išvengti šios baudos ar tikėtis maženių pasekmių. Deja, mūsų vertinimu, visos galimybės buvo prarastos ir neišnaudotos, ir visi atsakymai, kuriuos Komisija gavo per visą tą laikotarpį buvo nepatenkinami ir neatsakė į pagrindinius klausimus, neišsklaidė labai pagrįstų abejonių, kad buvo sustabdyta sąžininga konkurencija ir sudarytos nepalankios sąlygos Lenkijos kompanijai „Orlen“ pristatyti savo produkciją į kitą valstybę.

Atsakant į jūsų klausimą – taip, viskas buvo įmanoma, bet situacija yra tokia, kokia yra, ir šiandien reikia žiūrėti, kaip ją išspręsti teisingai ir palankiausiu būdu.