Po atstatydinto ministro kankinio kauke slypi apsukrus vertelga?

Atsakymų neišgirdo

D.Jasaičiui susidariusi nuomonė, kad K.Navickas – viso labo apsimetėlis gamtosaugininkas.

"Nuvažiuodavome į ministeriją spręsti kokios nors problemos, ministras pažiūrėdavo po stalu, kažką numykdavo: "Taip, galbūt..." Jokio konkretaus atsakymo nesuteikdavo. Jei kam ir pritardavo, grįžę įsitikindavome, kad pasielgta atvirkščiai. Neringos meras esu šešerius metus, teko pažinti tris aplinkos ministrus. Du jų siekė dialogo, bandė kažką spręsti, ko negaliu pasakyti apie K.Navicką. Nagrinėjant teisės aktus, kuriuos jis patvirtino, būsimam aplinkos ministrui galiu tik užuojautą pareikšti, nes situaciją grąžinti į normalią būseną bus labai sunku", – kalbėjo Neringos meras.

Jam keista situacija ir dėl atliekų tvarkymo. Pasak mero, ministras tylėjo pakeitus teisės aktus: mokestis už atliekų vežimą į sąvartynus pabrangs nuo 5 iki 21 euro už toną. Nors K.Navickas teigė, kad tai numato ES direktyva, paprašius ją įvardyti, to padaryti nesugebėjo. "Jis net nesugebėjo paaiškinti, kam surinkti pinigai bus skiriami", – stebėjosi D.Jasaitis.

Vadina populistu

"Kai K.Navickas tik tapo ministru ir aš pirmąkart pas jį atvažiavau, supratau, kad jis yra ne profesionalas, o tiesiog didelis populistas.

Kai pabandžiau su juo kalbėti apie Neringos oro uostą, kuris neišnaudojamas, o į jį valstybė investavo daugybę pinigų, jo atsakymas buvo toks: "Mere, tai tu apie mane "nepaguglinai". Aš pats jį ir uždariau. Aš buvau tas, kuris stovėjo ten su plakatu ir gynė urvines antis."

Tada aš jam parodžiau nuotraukas iš Hitrou oro uosto Londone, kur kas dvi sekundes kyla boingai, o šalia sėkmingai peri urvinė antis – paukštis prisitaikė prie tokios aplinkos. O Neringoje lapės papjovė dvi urvinių ančių šeimas, bet ministrui tai neįdomu", – ironizuoja D.Jasaitis.

"Jis tapo ministru veikiausiai dėl to, kad stovėjo su plakatu ir koks nors politikas pagalvojo jam vietoj plakato duoti ministro kėdę – gal rėksnys kažką padarys. Deja, praktika vėl parodė, kad rėkiantys padaryti nieko negali. Jie tik sėdi naujoje vietoje, bet jau neberėkia, nes saugo šiltą vietą", – reziumavo Neringos meras.

Susidūrė su abejingumu

Panašios nuomonės apie K.Navicko "gamtosauginę veiklą" laikosi ir Palangos meras Šarūnas Vaitkus.

"Problemų, bendraujant su Aplinkos ministerija per K.Navicko kadenciją buvo labai daug. Nesu matęs tokio neaktyvumo, nesidomėjimo ir nenoro įsiklausyti į pajūrio problemas. Ministerija privalo pasirūpinti, kaip išsaugoti pajūrio krantus ateinančioms kartoms. Šį pavasarį jūrai nuplovus pagrindinį paplūdimį dešinėje jūros tilto pusėje, kilus pavojui, kad vanduo užtvindys miestą, ministerija miegojo letargo miegu.

Antai, po 2004 m. siautusio uragano "Anatolijus" prezidentė Dalia Grybauskaitė, tada ES komisarė, po mūsų vizito pas ją iš karto ėmėsi priemonių. Atsirado ES programa pajūrio krantams išsaugoti. Prezidentas Valdas Adamkus taip pat dėjo daug pastangų krantams išsaugoti. O K.Navickas, priešingai, nepadarė nieko", – dėstė Š.Vaitkus.

Palangos meras pamena, kad dėl krantų išsaugojimo ne kartą rašę laiškus K.Navickui, prašė sėsti prie bendro stalo ir spręsti, ką daryti, tačiau susidūrė su visišku abejingumu. Supratęs, kad nebus išgirstas, kreipėsi tiesiai į Vyriausybės kanclerį.

"Vyriausybė iškart sureagavo, iš rezervo skyrė lėšų krantinėms sutvarkyti. Tada jau atsibudo ir K.Navickas, ministerijos klerkai kvietė atvykti. Tačiau diskusija nebuvo pozityvi, viceministras Martynas Norbutas pakėlė rankas į viršų sakydamas, jog ministerija negali finansiškai prisidėti", – Š.Vaitkus sako taip ir nesupratęs, kokiu tikslu Palangos politikai tąkart buvo kviečiami atvykti.

Želdynai nerūpėjo

Merui nuostabą kelia ir K.Navicko teikimu priimtas nutarimas, leidžiantis privačiame sklype negavus savivaldybės leidimo kirsti plonesnius nei 20 cm storio želdinius: "Palangoje prie jūros privačiuose sklypuose dažniausiai auga jaunos pušys, ne storesnės nei 20 cm. Galima tik įsivaizduoti, kokia erozija atsiras iškirtus visus želdynus. Mes rašėme laiškus į Aplinkos ministeriją, bet nebuvo jokios reakcijos."

"Nuo 2002 m. esu Palangos tarybos narys, nuo 2011 m. – meras. Iki šiol nesu sutikęs nė vieno aplinkos ministro, kuris taip atsainiai būtų žiūrėjęs į gamtą, į pajūrį, į kopų išsaugojimą, kaip K.Navickas. Manau, kompetencijos stokojantis, jis buvo atsidūręs ne savo vietoje ir premjeras pasielgė labai teisingai jį atleisdamas", – kalbėjo Š.Vaitkus.

Neveiklumo kaina

Vienas ryškiausių K.Navicko nesugebėjimo valdyti situaciją pavyzdžių – beveik metus besitęsianti vadinamoji "Metrail" istorija. Ši bendrovė netinkamai sutvarkė 14,5 tūkst. t metalinių ir 500 t plastikinių pakuočių. Už šį kiekį neteisėtai išrašyti gaminių ir pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai buvo išduoti 1,8 tūkst. verslo įmonių.

Gavę šiuos dokumentus iš "Metrail", gamintojai ir importuotojai buvo atleisti nuo mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis. Skaičiuojama, kad dėl to įmonės galėjo nesumokėti apie 30 mln. eurų taršos mokesčio.

Aplinkos ministerija įpareigojo pakuotes tvarkančias viešąsias įstaigas – Pakuočių tvarkymo organizaciją (PTO) ir "Žaliąjį tašką" šį mokestį sumokėti. Nė viena jų tokių lėšų neturi, tad joms gresia bankrotas, o Lietuvai – netvarkomų šiukšlių kalnai.

Beveik metus verslininkai bandė su K.Navicku rasti bendrą kalbą, siūlė pasirašyti taikos sutartį, numatančią surinkti papildomai pakuočių. Tačiau ministras problemą it karštą bulvę numetė pavaldiniams – Aplinkos apsaugos departamentui, o šis, kaip ir ministras, nesiryžta priimti jokių sprendimų.

Verslininkai – Lietuvos darbdavių konfederacija, asociacija "Investors' Forum", Lietuvos verslo konfederacija ir kiti neseniai kreipėsi į Seimą, prašydami inicijuoti parlamentinę kontrolę – įpareigoti Aplinkos ministeriją ir Aplinkos apsaugos departamentą nedelsiant spręsti susidariusią situaciją.

Kiek milijonų eurų verslininkams, valstybei ir vartotojams kainuos ministro lūkuriavimas, dar neaišku.

Mokesčių mokėtojų pinigais teks padengti ir K.Navicko užsispyrimą atšaukti įsakymą ir dėl automobilių importo. Pernai vasarą įsigaliojęs įsakymas skaudžiai kirto iš JAV motorines transporto priemones į Lietuvą plukdantiems verslininkams, kai kurie jų savo veiklą perkėlė į užsienį. Teisininkai pašiurpo, kai pastebėjo, kad įsakymas prieštarauja ne tik daugybei teisės aktų, bet ir Konstitucijai. Tačiau K.Navickas nė nesiteikė klausyti jų argumentų, kol gegužę Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ministrui paaiškino, kad jis neteisus.

Automobilių importuotojų ieškiniai jau pakeliui į teismą. Jų suma gali sudaryti šimtus tūkstančių eurų. Žinoma, verslas prarado dar daugiau. Teismai greičiausiai patenkins prašymus dengti tik tas išlaidas, kurias verslininkai turėjo sumokėti už priverstinį automobilių parkavimą apmokestintose aikštelėse. Kiek nuvertėjo automobiliai, stovėję pusmetį ar daugiau, suskaičiuoti sunku.

K.Navickas liks prisiminimuose ir kaip kontroversiškai vertinamų reformų organizatorius. Aštuonių regionų aplinkos apsaugos departamentų sujungimas į vieną teigiamai vertinamas net ir kai kurių ministro kritikų. Tačiau netrūksta kalbančiųjų, kad reforma tik pablogino padėtį, tarnybą paliko daug gerų specialistų, vadovaujamąsias pareigas užėmė savi žmonės, o pagrindinė funkcija – aplinkos apsauga – tapo dar blogesnė. Mažai pagyrų sulaukia ir garsioji miškų urėdijų reforma.