Pirmoji išankstinio balsavimo diena: rinkėjai aktyvesni nei 2019-aisiais

VRK duomenimis, rinkėjai buvo daugiau nei dukart aktyvesni, nei rinkimuose prieš ketverius metus, kai pirmąją dieną balsavo beveik 17 tūkst. arba 0,7 proc. visų rinkėjų.

Šiemet išankstinis balsavimas vyks tris dienas – nuo antradienio iki ketvirtadienio, balsuoti rinkėjai gali nuo 7 val. ryto iki 20 val. vakaro visose 60-yje savivaldybių, nepriklausomai nuo to, kur jie yra deklaravę gyvenamąją vietą.

2019-aisiais balsuoti iš anksto buvo galima ilgiau – keturias dienas.

Pasak komisijos, šiemet, kaip įprasta, daugiausia rinkėjų iš anksto balsuoja sostinėje.

„Gausiausiai rinkėjai ėjo balsuoti į Vilniaus miesto savivaldybę, taip pat – į Lukiškių aikštėje ir aikštėje prie Vilniaus spaudos rūmų bei Kaune Vytauto Didžiojo universiteto patalpose įrengtas balsavimo vietas“, – teigia VRK.

Pirmąją išankstinio balsavimo dieną aktyviausi buvo Neringos savivaldybės gyventojai, pasyviausi kol kas – Šalčininkų rajono rinkėjai.

Dėl prezidento posto varžosi aštuoni politikai.

Antros kadencijos siekia dabartinis prezidentas nepartinis Gitanas Nausėda. Valdančioji Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai į prezidentus kelia premjerės Ingridos Šimonytės kandidatūrą, valdančiajai koalicijai priklausanti Laisvės partija –  Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakulteto dekaną Dainių Žalimą, opozicinė Darbo partija – savo lyderį, parlamentarą Andrių Mazuronį, kita opozicinė politinė jėga, Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“, kelia buvusį krašto apsaugos viceministrą Giedrimą Jeglinską.

Gausiausiai rinkėjai ėjo balsuoti į Vilniaus miesto savivaldybę, taip pat – į Lukiškių aikštėje ir aikštėje prie Vilniaus spaudos rūmų bei Kaune Vytauto Didžiojo universiteto patalpose įrengtas balsavimo vietas.

Save išsikėlė advokatas Ignas Vėgėlė, medikas Eduardas Vaitkus ir partijos „Nemuno aušra“ lyderis Remigijus Žemaitaitis. Pastarąjį dėl antisemitinių pareiškimų Konstitucinis Teismas pripažino sulaužius priesaiką ir pažeidus Konstituciją, dėl to politikas atsisakė Seimo nario mandato.

Su prezidento rinkimais Lietuvoje vyksta ir privalomasis referendumas dėl dvigubos pilietybės įteisinimo.

Siūloma pakeisti Konstituciją iš jos išbraukiant sakinį, kuris dabar užkerta kelią Lietuvos piliečiams įgyti antrą pilietybę – kad „išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis“.

Pareikšti nuomonę reikės dėl pataisytos Konstitucijos formuluotės: „Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais įstatymo nustatytais pagrindais. Pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką nustato įstatymas.“

Daugumoje savivaldybių išankstinio balsavimo vietos įrengtos savivaldybių pastatuose.

Prezidento rinkimai ir referendumas dėl dvigubos pilietybės įteisinimo vyks sekmadienį, gegužės 12 dieną. Tuomet balsuoti bus galima 1895 vietose visoje Lietuvoje.