A. Mazuronis: parlamentinio tyrimo dėl pranešėjo istorijos taikinys bus prezidentas

„Esu įsitikinęs, kad šio tyrimo taikinys yra ne Valstybės saugumo departamentas (VSD), ne VSD kokios nors procedūros, bet taikinys yra pareigas einantis prezidentas“, – penktadienį Žinių radijui teigė Andrius Mazuronis.

„Tikslas yra rinkimų kampanijos pradžia, dėmesio nukreipimas nuo realių problemų, siekis, kad politinės kampanijos metu dominuojanti tema būtų prezidento elgesys, viršijo-neviršijo įgaliojimus“, – tvirtino jis.

A. Mazuronio teigimu, šią istoriją prieš trejus metus jau nagrinėjo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, Generalinė prokuratūra, Specialiųjų tyrimų tarnyba, jos kokių nors pažeidimų nenustatė.

„Praėjo keleri metai, kažkas išspausdino leidinį ir atėjo prezidento kampanijos startas. Šitoje vietoje atsirado politikų, kurie vėl sugalvojo padaryti prezidento (rinkimų – BNS) kampaniją per laikinąsias tyrimo komisijas“, – sakė politikas.

„Nėra jokių naujų faktų, kurie buvo nežinomi prieš trejus metus. Tada keliu klausimą, kodėl siekis pradėti parlamentinį tyrimą yra inicijuojamas dabar. Akivaizdu, kad tai politikavimas“, – kalbėjo jis.

Pasak A. Mazuronio, nors parlamentinį tyrimą inicijuoja opozicinės Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Vytautas Bakas, jis palankus valdantiesiems.

„Tai yra ne kas kita, kaip prezidento rinkimų kampanijos turbūt intensyvus startas ir siekis nukreipti dėmesį nuo tų aibės valdančiųjų problemų. Ką tik šnekėjome apie švietimo problemas, daug daugiau problemų yra sveikatos sektoriuje: pažiūrėkite, užsirašyti pas bet kurį gydytoją specialistą – pusę metų į priekį, kai nueini į polikliniką, tušti koridoriai, nėra nė vieno žmogaus, absurdiška situacija, taip pat – ekonominė situacija, infliacija, socialinė nelygybė, pajamų nelygybė“, – tvirtino „darbietis“.

Anot jo, apie šias problemas valdantieji ir nenori kalbėti per kitąmet vyksiančius rinkimus.

„Tai bandymas užgesinti savo neveiklumą kitu skandalu“, – tvirtino jis.

A. Mazuronis vylėsi, kad Seimas nepritars laikinosios tyrimo komisijos sudarymui, nes toks tyrimas, anot jo, būtų žalingas valstybei.

Seime ketvirtadienį surinkti būtini parašai inicijuoti tyrimo komisiją VSD vadovų veiksmų tikrinant prezidento rinkimuose kandidatavusio G. Nausėdos aplinką.

Nutarimo projektą pasirašė 39 parlamentarai, daugiausia – valdančiųjų konservatorių, Liberalų sąjūdžio, Laisvės, opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijų atstovai.

Tyrimui inicijuoti reikia bent 36 parlamentarų parašų. Juos surinkus, projektas bus teikiamas Seimui, kuris ir priims galutinį sprendimą dėl parlamentinio tyrimo.

Komisijai siūloma aiškintis dėl galimo neteisėto informacijos rinkimo apie asmenis, galimo neteisėto poveikio žvalgybos veiklai, galimo kišimosi į rinkimų procesus per 2019 metų prezidento rinkimus, galimos neteisėtos paramos šiai kampanijai, galimų pranešėjų teisių pažeidimų, galimos neteisėtos įtakos įvedant sankcijas Baltarusijai.

Komisija turėtų išsiaiškinti, apie kokius kandidatus 2019 metų prezidento rinkimuose ir kokią informaciją rinko Valstybės saugumo departamentas, ar gavo tokius kandidatų, jų atstovų prašymus, kokia informacija rinkta, kam ji panaudota.

Komisija taip pat tirtų, ar prezidento rinkimuose kurio nors kandidato kampanijoje panaudoti SEB banko klientų duomenys, ar šio banko darbuotojams, vadovams, klientams darytas poveikis remti konkrečius kandidatus, jei taip, kas ir kokiu būdu tokį poveikį darė.

Būtų aiškinamasi prezidento rinkimų kampanijos kandidatų finansavimo išlaidos, palyginant jas su rinkimų kampanijų monitoringo rezultatais. Keliamas klausimas, ar rinkimus laimėjusiam G. Nausėdai ar jo štabo nariams, patarėjams darė įtaką Baltarusijos trąšų verslu besiverčiantys asmenys, koks buvo jų vaidmuo kampanijos metu.

Komisija taip pat turėtų išsiaiškinti, kokių konkrečių veiksmų ėmėsi Specialiųjų tyrimų tarnyba ir Generalinė prokuratūra gavusi pranešėjo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui pateiktą informaciją, kokie sprendimai priimti, o jei nepriimti – dėl kokių priežasčių.

Projektų tyrimą siūloma baigti kitų metų sausį, užtikrinti, kad komisijos posėdžiai ir apklausos būtų vieši.

Iniciatyva burti komisija kilo po to, kai šių metų pavasarį prokuratūra konstatavo, jog prieš ketverius metus pateiktas žvalgybos pareigūno pranešimas Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkui apie VSD vadovybės veiksmus išnagrinėtas netinkamai.

Pranešėjo perduota medžiaga Seime pradėta nagrinėti dar praėjusią kadenciją. 2019 metais VSD pareigūnas kreipėsi į tuometinį Seimo NSGK pirmininką V. Baką, apskųsdamas savo vadovus dėl galimai neteisėtos veiklos.

Ši istorija aprašyta tyrimų žurnalistų Dovydo Pancerovo ir Birutės Davidonytės knygoje „Pranešėjas ir prezidentas“. Buvęs pareigūnas žurnalistams tvirtino, kad 2018 metų liepą iš departamento direktoriaus pavaduotojo Remigijaus Bridikio gavo kelis lapus su daug pavardžių ir žodinį pavedimą „patikrinti vieno kandidato rinkiminę komandą ir galimų rėmėjų sąrašą“. Jame, kaip paaiškėjo, buvo nurodyti tuomet dar kandidato į prezidentus G. Nausėdos rėmėjai ir bendražygiai.

Situaciją tada nagrinėjęs Seimo NSGK konstatavo, jog VSD veikė teisėtai tikrindamas kandidatų į prezidentus aplinką, tačiau paragino tokiose situacijose atsisakyti žodinių pavedimų.

Pranešėjas 2019 metais taip pat buvo kreipęsis į Specialiųjų tyrimų tarnybą, po kelių dienų informacija perduota Generalinei prokuratūrai.

2020 metų sausį V. Bakas iš prokuratūros gavo atsakymą, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba šioje istorijoje „nenustatė nusikalstamų veikų ar tarnybinių nusižengimų“, tačiau atsakyme nebuvo parašyta, koks procesinis sprendimas priimtas – ar pradėti, ar atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, rašoma knygoje.

VSD atstovai tvirtino tikrinę visų kandidatų į prezidentus komandas, pats pranešėjas tikino, jog tikrinta tik G. Nausėdos aplinka, o R. Bridikis jam patvirtino, kas sąrašai gauti iš paties G. Nausėdos. Prezidentas kategoriškai neigia prašęs VSD tikrinti jo komandą.