L. Kasčiūnas pasakė, ką finansuotų iš pratęsto bankų solidarumo įnašo

„Turėsime apie 60 mln. eurų. (...) Tai yra suma, kur valstybė gali padaryti avansinį mokėjimą už dar vieną vidutinio nuotolio oro gynybos sistemą“, – spaudos konferencijos metu trečiadienį sakė L. Kasčiūnas.

Jis teigė, kad kol kas nėra aišku, kokią sistemą už šią sumą įsigytų Lietuva, tačiau įvardijo, kad tai galėtų būti NASAMS arba „Iris-T“ sistemos.

„Džiaugiuosi Vyriausybės sprendimu, neabejoju, kad tam bus pritarta Seime“, – sakė ministras.

Vyriausybė trečiadienį pritarė dar vieneriems metams pratęsti pernai įvestą laikiną bankų solidarumo įnašą kaip papildomą lėšų gynybai šaltinį. Galutinį sprendimą turės priimti Seimas. 

Tai numatančias Laikinojo solidarumo įnašo įstatymo pataisas Seimo bus prašoma svarstyti skubos tvarka. Jų pateikimas numatytas ketvirtadienį.

Siūloma, kad įnašas už 2025 metus, kaip ir už 2024-uosius, būtų skaičiuojamas pagal 2019–2022 metų grynąsias palūkanų pajamas. Jo tikimasi surinkti apie 60 mln. eurų.

Gynybos finansavimą politikai nori didinti iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), siekiant kariuomenėje greičiau kurti diviziją, iki 2027 metų priimti Lietuvoje Vokietijos brigadą ir pasirengti visuotiniam šaukimui.

Ministras: Lietuva nusprendė radarais prisidėti prie Vokietijos oro gynybos koalicijos

Vyriausybei skyrus 13,5 mln. eurų oro stebėjimo radarų įsigijimams, Lietuva prisidėjo prie Vokietijos oro gynybos koalicijos, sako krašto apsaugos ministras L. Kasčiūnas.

„Priėmėme šiandien sprendimą – Vyriausybė skyrė 13,5 mln. eurų radarų įsigijimui, kurie stiprins perspėjimo sistemą Ukrainoje. Mes tokiu būdu jungiamės prie Vokietijos inicijuotos oro gynybos koalicijos“, – žurnalistams trečiadienį sakė L. Kasčiūnas.

„Jie atidavė dar trečią savo „Patriot“ sistemą ir kitas sistemas, tai mes atliepdami tai, prisidedame kuo galime“, – pridūrė jis.

L. Kasčiūno teigimu, šiemet keliamas tikslas Ukrainai perduoti keturis radarus.

„Jie sustiprins įspėjimą, matymą ir galimybę naikinti oro objektus. (...) Šiemet keturi, po to tęsime radarų pirkimą ir toliau, nes tai yra reikalinga Ukrainai, jie patys yra įvardiję to poreikį“, – sakė ministras.

Krašto apsaugos ministerijos duomenimis, Lietuva, reaguodama į Ukrainos prašymus, šiemet jau pristatė 155 mm amunicijos, šarvuočių M577, antidronų sistemas, žiemos sezonui reikalingą įrangą ir šiltų rūbų komplektų, prieštankinio granatsvaidžio „Carl Gustaf“ šaudmenų, nuotolinio detonavimo sistemų RISE-1, generatorius, dalimis išardytą lengvąjį atakos lėktuvą L-39ZA „Albatros“ ir kitą paramą.

Anot ministerijos, Lietuvos parama Ukrainai jau siekia vieną milijardą eurų, iš jos karinė parama sudaro apie 616 mln. eurų. Per 2024-uosius jau suteikta paramos už maždaug 95 mln. eurų, siekiama, kad tokia dinamika išliktų ir toliau.