Kreipdamasis į suvažiavimo dalyvius G.Landsbergis „tikrąją vienybę“ įvardijo pirmu darbu.

„Esame jungtinė partija. Bet dažnai atrodo, kad buvimas dvejose atskirose pilyse mums nejučia tapo amžinąja vertybe. Todėl šiandien sakau – aš esu krikščionis demokratas. Taip pat esu ir politinių kalinių ir tremtinių bendruomenės atstovas, ir tremtinės anūkas. Noriu, kad visi pagaliau galėtume pasakyti esantys vienos bendruomenės nariai. Kad pripažintume, jog mus vienija bendras požiūris, darbas tėvynei ir įsipareigojimas vakarietiškos Lietuvos idėjai. Noriu, kad būtume siejami, o ne skaldomi. Ieškantys bendrumų, o ne skirtumų. Vieningi, o ne lengvai manipuliuojami iš išorės“, - sakė G.Landsbergis.

„Nebenoriu dirbtinio skirstymosi. Nebenoriu dalinimosi į daugiau ar mažiau vertybinius, labiau ar mažiau mylinčius Lietuvą“, - kalbėjo jis.

G.Landsbergis kartu sakė, kad svarbu ne tik tai, kuo gyvena partijos bendruomenė. Kaip svarbius iššūkius jis minėjo būtinybę „sustabdyti Astravą“, užtikrinti šalies saugumą.

„Norime būti saugūs? Tapkime tokie, koks šiandien yra Izraelis. Tokia ambicija turi tapti valstybės politikos dalimi. Taip, reikalingi nuoseklūs žingsniai – išlaidų gynybai augimas, visuotinė karo tarnyba, reali kibernetinė gynyba ir skaitmeninė kariuomenė“, - teigė G.Landsbergis.

Kritika valdantiesiems 

Jis taip pat išsakė kritikos valdantiesiems - dėl mažų ambicijų kovojant su smurtu artimoje aplinkoje, piktnaudžiavimo valstybinėse įmonėse.

„Naujosios vyriausybės programoje skaitome, kad per ketverius metus smurtą patiriančių asmenų skaičių ketinama sumažinti nuo 29 iki 26 procentų. Ar tai yra mūsų pažadas kitiems kenčiantiems? Trimis procentais sumažintas žuvusių, skriaudžiamųjų skaičius? Ar tai viskas, ką norime ir įstengiame padaryti? Ar toks yra mūsų didysis tikslas? Nesutinku“, - pareiškė TS-LKD pirmininkas.

„Valstybinės įmonės jau seniai tapusios nomenklatūros, ūsuotų bebrų prieglauda. Socialdemokratų, neradusių kitur darbo, įdarbinimo įstaigomis. Manote sutapimas, kad jos vis niekaip negali išmokėti valstybei dividendų? Bet kodėl vis atsiranda pinigų išlaikyti prabangius biurus, finansuoti keliones į šiltus kraštus? Nejau dar tikime, kad tai prisideda prie „strateginių tikslų“? Dažniausiai atsikartojantis argumentas – negalime uždaryti kokios nors ūsuotų bebrų šėryklos, kadangi reikia išsaugoti darbo vietas regionuose. Valstybės uždavinys nėra išsaugoti darbo vietas valstybės įmonėse, pabrėžiu – valstybės įmonėse. Įmonės turi nevogti, mokėti dividendus ir užtikrinti kitas valstybės joms pavestas funkcijas“, - kalbėjo jis.

Vėliau kalbėdamas žurnalistams G.Landsbergis aiškino, kad Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių plano projekte trūksta politinės valios realioms reformoms.

„Kaip kažkas pasakė, trūksta vienintelio dalyko - taikos pasaulyje - įrašyti ir tada bus viskas apibrėžta. Tu negali turėti ir mažų mokesčių, ir geros socialinės aplinkos, tu negali turėti ir prienamo švietimo visiems, kad kiekvienam mokykla būtų jo kieme, ir geriausių švietimo sąlygų. Akivaizdu, kad kažkur tu turi paaiškinti žmonėms, kad taip, galbūt Šiauliuose reikia uždaryti universitetą, gal jis nebegali veikti toliau taip, kaip jisai veikė iki šiol. Ir tai yra politinės valios klausimas pasakyti vieną kartą - stop, tai turi keistis. Ir prisiimti už tai atsakomybę. Šiandien akivaizdu, kad bandoma lyg kai kuriose vietose pravinguriuoti“, - kalbėjo jis.

Nacionaliniai susitarimai 

Konservatoriai šeštadienio suvažiavime taip pat priėmė tris rezoliucijas, kuriomis įsipareigojo remti sprendimus dėl švietimo reformos, skurdo mažinimo, pagalbos Ukrainai ir narystės EBPO, kovą prieš korupciją, iniciatyvą dėl priešinimosi Astravo atominei elektrinei.

TS-LKD įpareigojo savo frakciją Seime remti Vyriausybės pastangas įgyvendinti Nacionalinio Saugumo strategiją, siekti NATO pajėgų nuolatinio buvimo ir finansavimo gynybai didinimo. Siekiant šių tikslų partija rengiasi siūlyti atnaujinti 2014 metų partijų susitarimą dėl užsienio, saugumo ir gynybos politikos strateginių gairių.

Taip pat konservatoriai ruošiasi siekti nacionalinio susitarimo dėl naujos švietimo koncepcijos parengimo, ugdymo turinio tobulinimo, gerinti mokyklų valdymą, įdiegti mokytojų kokybės vertinimo sistemą ir teikti mokytojams pagalbą, didinti profesijos prestižą ir užtikrinti geresnį rengimą, taip pat pertvarkyti Lietuvos universitetus, kolegijas bei profesines mokyklas.

Didžiausios opozicinės partijos – TS-LKD – pirmininku G.Landsbergis išrinktas vasario 12 dieną vykusiuose tiesioginiuose rinkimuose. G.Landsbergis surinko 62 proc. balsų, partijos pirmininku jis perrinktas per pirmąjį turą.

Šie konservatorių pirmininko rinkimai buvo išankstiniai. Paankstinti partijos lyderio rinkimus paprašė G.Landsbergis, jis teigė norįs pasitikrinti pasitikėjimo mandatą partijoje po Seimo rinkimų.

Pirmą kartą šios partijos pirmininkas išrinktas ketveriems metams. Iki šiol jo kadencija trukdavo dvejus metus. G.Landsbergis TS–LKD vadovauja nuo 2015 metų balandžio.

G. Landsbergio pavaduotojai

Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai (TS–LKD) šeštadienį patvirtino partijos pirmininko Gabrieliaus Landsbergio pavaduotojus.

Į šias pareigas naujai paskirti Seimo nariai Mantas Adomėnas ir Monika Navickienė ir Vilniaus tarybos narys Adomas Bužinskas.

Pirmosios pavaduotojos pareigas ir toliau eis Irena Degutienė, darbą tęs ir iki šiol pirmininko pavaduotojais dirbę Seimo nariai Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė ir Dainius Kreivys.

Savo darbo partijos pirmininko komandoje nebetęs Aistė Gedvilienė, Šarūnas Vaitkus ir Vincė Vaidevutė-Margevičienė.

A. Kubilius toliau vadovaus Politikos komitetui

Buvęs Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos pirmininkas Andrius Kubilius toliau vadovaus partijos Politikos komitetui, šeštadienį pranešė TS-LKD.

Politikos komitetas rūpinasi partijos tapatybe ir jos politikos tęstinumu.

A.Kubilius į šias pareigas patvirtintas šeštadienį vykstančio TS–LKD suvažiavimo, partijos pirmininko Gabrieliaus Landsbergio teikimu.

Darbą vadovaujant Priežiūros komitetui toliau tęs iki šiol šias pareigas ėjęs Valdas Benkunskas.

Šeštadienį partija taip pat patvirtino naujus pirmininko pavaduotojus, renka prezidiumo ir tarybos narius.

Patvirtino atvirus rinkimus

Šeštadienį Vilniuje vykstančiame Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) partijos suvažiavime nuspręsta rengti atvirus kandidatų į partijos pirmininkus, prezidentus ir kitus postus rinkimus, ateityje bus sprendžiama dėl pavadinimo keitimo.

Kaip pranešė partija, suvažiavime pakeisti įstatų punktai, numatantys, kad TS-LKD pirmininkas renkamas ketverių metų kadencijai atviruose rinkimuose, kuriuose balsuoti turi teisę visi TS-LKD nariai ir kiti pilnamečiai asmenys, įgiję teisę dalyvauti šiuose rinkimuose. Kaip balsuoti, nustatys TS-LKD taryba.

Toks siūlymas grindžiamas kitų valstybių patirtimi, kai didžiausių partijų vadovai, kandidatai į svarbius valstybei politinius postus išrenkami ne tik tos partijos, bet ir visų piliečių balsais.

Partija taip pat sudarė sąlygas visuotinai rinkti ir kandidatus Seimo vienmandatėse rinkimų apygardose, į Lietuvos savivaldybių merus bei tokiu būdu sudaryti TS-LKD kandidatų sąrašus į Europos Parlamentą. Partijos kandidatas į prezidentus taip pat bus renkamas atviruose rinkimuose.

TS-LKD Suvažiavimas pritarė įstatų pakeitimui, pagal kurį TS-LKD pirmininkas aktualiais partijai klausimais gali inicijuoti visuotinį TS-LKD narių plebiscitą. Kaip sakė partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis, pirmasis plebiscitas, kurį jis organizuos, bus dėl partijos pavadinimo pakeitimo.

Partijos narių plebiscitas bus laikomas įvykusiu, kai jame dalyvauja ne mažiau kaip pusė visų TS-LKD narių. Įvykusio plebiscito sprendimas yra patvirtinamas artimiausiame TS-LKD suvažiavime.