Kas perims socialdemokratų vairą?

Tiek jų kolega socialdemokratas bei Europos parlamentaras Zigmantas Balčytis, tiek politologas Raimundas Lopata pripažįsta, jog šie rinkimai svarbūs ne tik partijai, bet ir visai šaliai.

Zigmantas Balčytis, europarlamentaras:

– Šie rinkimai pirmiausia labai svarbūs socialdemokratams. Tai ne tik lyderių kaita, bet tai susiję ir su tam tikra praeitimi, nes pasikeitė gyvenimo sąlygos, gyvenimo samprata ir mūsų žmonių tam tikras sluoksnis. Ir ta emigracija pakeitė prieš tai nusistovėjusią tvarką. Ir šitie rinkimai yra praktiškai mūsų ateities, tai yra socialdemokratų išlikimo klausimas. Tik iš tokių jaunų, perspektyvių ir ambicingų politikų ateityje susiformuoja lyderiai, kurie galbūt atves Lietuvą į žymiai teisingesnę socialinių vertybių kelią.

Kodėl pats nekandidatavau, esu apie tai kalbėjęs. Ir gegužės pradžioje labai konkrečiai paaiškinsiu priežastis. Tačiau pačios gyvenimo realijos padiktavo ne tik mūsų sprendimą rinkti lyderį iš jaunųjų kolegų. Prieš tai tą patį padarė Lietuvos liberalų sąjūdis, paskui – konservatoriai.

Natūralu, kad ir mūsų partijos ateities perspektyva yra susijusi su tam tikrais pokyčiais, bet koks lyderis bebus išrinktas, tam reikės ne mažiau nei ketverių metų, kol mes pertvarkysime savo partijos sistemą, valdymą, principą ir galiausiai susigrąžinsime tų žmonių pasitikėjimą, kurie mumis per praėjusius Seimo rinkimus nusivylė. Kuris iš tų dviejų kandidatų labiau tiktų?

Manau, M.Sinkevičius, nes jis – tas žmogus, kuris deklaravo, jog nesibodi senaisiais socialdemokratais, partijoje išbuvusiais 15–20 metų. Jis vertina jų patirtį. Pamenu, kai pats atėjau į Seimą 2000 m., tai pusmetį nelabai supratau, kas vyksta parlamente. Taip yra kiekviename naujame darbe. Šiuo atveju labai didelį vaidmenį vaidina asmeniniai ryšiai, kurie iš pradžių tarsi ir nematomi. Todėl manau, kad M.Sinkevičius būtų žymiai korektiškesnis pirmininkas ir nesuskaldytų partijos. Jis neskirsto, kad vieni yra blogi ir neišmanantys, o kiti – ambicingi lyderiai, kurie visus Lietuvos žmones atves į protą už juos balsuoti. Mano supratimu, jis labiau šiandien pasiruošęs kompromisams ir per keletą metų gali sustiprinti partiją, kad ji taptų viena Lietuvos valstybės lyderių.

Šitie rinkimai yra socialdemokratų išlikimo klausimas.

Raimundas Lopata, politologas:

– Socialdemokratų partija – viena seniausių, jei ne pati seniausia, mūsų šalies politinė jėga. Ir apskritai, senųjų, laiko patikrintų partijų – socdemų ir konservatorių konkurencija būtų tas pažangos variklis, kuris politinės konkurencijos stumiamas judintų ir visą valstybę. Šis momentas yra labai svarbus. Panašu, kad šiuo metu socialdemokratai yra kiek pakrikę, neatsigavę nuo pralaimėjimo Seimo rinkimuose. O partijos naujo lyderio rinkimai tarsi galėtų būti nauju stimulu partijos vadinamajam atsinaujinimui, skaidrumui.

Socialdemokratams, kaip ir visoms partijoms, svarbu, kad jų lyderiai būtų ir nacionaliniai lyderiai. Sunku pasakyti, ar šie du kandidatai yra tokie. Tai parodys laikas. Kita vertus, kas pasisekė konservatoriams, rengusiems pagal panašų scenarijų partijos vadovo rinkimus, gali nepasisekti socdemams. Tad čia klausimas atviras.

Kuris iš kandidatų į partijos pirmininkus šiuo atveju labiau tinkamas, manyčiau, akivaizdu. Jeigu partija pasisako už visos politinės sistemos skaidrumą, taip pat ir savo partijos skaidrumą, jeigu jie skelbia kovą korupcijai ir panašiai, tai suprantama, kad patys kandidatai turi būti skaidrūs. Deja, vienas jų turi teistumą už korupcinę veiką. Ir, man regis, tai yra didelė žaizda socialdemokratams – jeigu išrinks G.Palucką, jie bus tikrai pažeidžiami.

Antra vertus, visoje Europoje kalbama apie kovą su korupcija ir skaidrias politines sistemas. Ir prieš ketvertą metų, 2013-aisiais, Europos Parlamentas yra priėmęs rezoliuciją, kurioje užsimenama apie tai, kad teistiems už politinę korupciją asmenims ne tik negalima dalyvauti įvairaus pobūdžio partiniuose, savivaldos ar parlamento rinkimuose, bet ir užimti pareigas tiek savivaldos, tiek valstybės institucijose. Taigi, yra be galo daug ženklų, rodančių, kaip reikėtų elgtis, bet panašu, kad vienam kandidatui savyje to įveikti nepavyksta. Tad G.Palucko išrinkimo atveju socialdemokratai gali būti pažeidžiami ir neatmetama galimybė, kad partija gali ir suskilti.

Turint omenyje tai, kad politinis svoris Seime – socialdemokratų frakcija, o, kaip žinoma, du šios frakcijos nariai kandidatavo į partijos pirmininkus ir dabar pasisako už tą, kuris nėra teistas už politinę korupciją.