Kandidatė į švietimo ministrus reformų ministerijoje tikina nesiimsianti: įvardijo pagrindinį tikslą

„Užduotį sau suprantu kaip pasiruošimą dėl naujų mokslo metų, kad vyktų sklandus pasirengimas dėl metodinės medžiagos, taip pat svarbus klausimas yra dėl Nacionalinės švietimo agentūros, taip pat mokytojų atlyginimų klausimas, kur rugsėjį jie kils pagal susitarimą, bet vis tiek visuomet, aš suprantu, yra jautrių taškų“, – penktadienį BNS sakė parlamentarė.

„Būsiu tas žmogus, kuris bus, kuris dialogo būdu bendraus su suinteresuotomis pusėmis“, – teigė ji.

Taip R. Morkūnaitė-Mikulėnienė kalbėjo penktadienį premjerei Ingridai Šimonytei pateikus jos kandidatūrą į švietimo ministres.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija nuolatinio vadovo neturi nuo balandžio, kai atsistatydino Gintautas Jakštas. Jis atsistatydino nesutardamas su premjerės komanda, kaip turėtų būti sprendžiamos vienuoliktokų tarpinių patikrinimų problemos.

Anot politikės, svarbu įvertinti ir praeityje padarytas klaidas. Kaip pavyzdį ji įvardijo vienuoliktokų tarpinius patikrinimus, anksčiau pavasarį sukėlusius moksleivių, jų tėvų ir dalies mokytojų nepasitenkinimą.

„Įsivertinus, kas buvo negerai, (reikia – BNS) išmokti pamokas ir eiti į priekį, tobulinti šitą sistemą, kad ji būtų geresnė, aiškesnė ir kelianti mažiau įtampos“, – kalbėjo parlamentarė.

Įsivertinus, kas buvo negerai, išmokti pamokas ir eiti į priekį, tobulinti šitą sistemą, kad ji būtų geresnė, aiškesnė ir kelianti mažiau įtampos.

R. Morkūnaitė-Mikulėnienė sakė su premjerės prašymu sutikusi jausdama atsakomybę.

„Tikrai nėra normali situacija, kad ministerija neturi to tiesioginio vadovo ir tai tokia svarbi sritis. Tikrai nesiveržiu į šitas pareigas, bet priėmiau premjerės siūlymą ir prašymą imtis šitos atsakomybės“, – sakė kandidatė į švietimo ministres.

Politikė drastiškų reformų švietimo sistemoje žadėjo nesiimti. Ji taip pat vylėsi, kad artimiausiu metu pavyks rasti ir Nacionalinės švietimo agentūros vadovą.

„Reikia stipraus vadovo, yra paskelbtas konkursas, bus matyt, kaip jis susiklostys, kokių ten reikėtų pertvarkų viduje ar vadybinių dalykų, kas jau, aišku, priklausytų nuo naujojo vadovo. Šita organizacija, institucija yra labai svarbi dedamoji viso sklandaus proceso organizavime“, – teigė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Nacionalinė švietimo agentūra nuolatinio vadovo neturi nuo vasario pabaigos, kai iš pareigų pasitraukė Rūta Krasauskienė. Ji atsistatydino sulaukusi kritikos dėl darbo kokybės.

40-metė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė į Seimą renkama nuo 2016 metų, 2009-2014 metais ji dirbo Europos Parlamento nare.

2023-2023 metais ir 2019-2020 metais politikė dirbo Seimo Švietimo ir mokslo komitete, dalyvavo rengiant susitarimą dėl švietimo.

Šiuo metu R. Morkūnaitė-Mikulėnienė yra Seimo vicepirmininkė, Europos reikalų komiteto pirmininkė ir valdančiųjų konservatorių frakcijos parlamente seniūnė.

Anot jos, jei prezidentas Gitanas Nausėda pritars jos kandidatūrai į švietimo ministres, teks apsispręsti, kas politikę pakeis einamose pareigose.

„Pirmiausia reikia sulaukti susitikimo su prezidentu, galbūt neįtikins mano kandidatūra“, – kalbėjo parlamentarė.

Sprendimą dėl Seimo vicepirmininko ir Europos reikalų komiteto pirmininko turės priimti parlamentas, o dėl frakcijos seniūno posto – partija.

Premjerė penktadienį taip pat pateikė dabartinio viceministro Vytauto Šilinsko kandidatūrą į socialinės apsaugos ir darbo ministrus.

G. Nausėda su kandidatais susitikti ketina kitą antradienį. Prezidentas po šį trečiadienį įvykusio susitikimo su I. Šimonytė teigė, jog aptartos ministrų kandidatūros „šią minutę“ yra priimtinos.

Ministrus Lietuvoje premjero teikimu skiria ir atleidžia prezidentas.