- Jūratė Skėrytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seime į priekį pajudėjo prieš pusmetį Vyriausybės pateikta valstybės tarnybos reforma.
Ketvirtadienį po svarstymo už ją balsavo 74 parlamentarai, prieš buvo devyni, susilaikė 38 Seimo nariai. Seimas turės dar vieną kartą balsuoti dėl įstatymų pakeitimų priėmimo.
Valstybės tarnybos reformą premjerė Ingrida Šimonytė ir kiti Vyriausybės nariai vadina vienu svarbiausių šios kadencijos darbu.
Po Seimo komitetų peržiūros projekte padaryta pakeitimų, vienas pagrindinių – siūloma vis dėlto palikti priedą už darbo stažą.
„Reforma stipriai pakoreguota ir tikrai Vyriausybė nuo savo pasiūlymų stipriai nusileido net ir dėl kai kurių principinių siūlymų, pavyzdžiui, dėl tokių dalykų kaip stažo buvimo kaip papildomo faktoriaus darbo užmokestyje“, – ketvirtadienį žurnalistams Seime sakė Vyriausybės vadovė.
Ministrų kabineto teiktame projekte siūlyta atsisakyti priedo už darbą valstybės tarnyboje, tačiau svarstant projektą Seimo komitetuose pasiektas susitarimas, kad šis priedas liks, bet negalės viršyti 20 proc. pareiginės algos ir bus skaičiuojamas po 1 proc. už kiekvienus metus.
Po diskusijų komitetuose valstybės tarnautojams paliekama ir kita socialinė garantija – atostogos bus skaičiuojamos pagal ligšiolinę tvarką, tai yra skiriamos ne mažiau kaip 22 darbo dienos.
Vidaus reikalų ministerija buvo siūliusi, kad valstybės tarnautojams atostogos būtų suteikiamos įprasta Darbo kodekse numatyta tvarka – per metus ne mažiau kaip 20 darbo dienų.
Reforma stipriai pakoreguota ir tikrai Vyriausybė nuo savo pasiūlymų stipriai nusileido net ir dėl kai kurių principinių siūlymų, pavyzdžiui, dėl tokių dalykų kaip stažo buvimo kaip papildomo faktoriaus darbo užmokestyje.
Taip pat sutarta dėl naujo bazinio dydžio valstybės tarnautojų atlyginimams skaičiuoti, jį siejant su praėjusių metų šalies vidutiniu mėnesiniu darbo užmokesčiu. Dabar šis dydis siekia 1785,4 euro.
Numatyta, kad vėlesniais metais, ne rečiau kaip kas dvejus metus, bus perskaičiuojamas ne bazinis dydis, o įstaigos darbo užmokesčio fondas. Perskaičiuojant bus atsižvelgiama į darbo užmokesčio tendencijas rinkoje, valstybės ekonominę situaciją ir darbo našumo pokyčius.
Dėl konkretaus įstaigos užmokesčio fondo didėjimo procento turėtų būti susitariama nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje. Sutartas dydis būtų fiksuojamas biudžeto įstatyme.
Anot projekto, pareigybėms, kurios turės fiksuotą pareiginės algos koeficientą (politikams, valstybės pareigūnams, teisėjams, prokurorams) tokiu pačiu sutartu procentu ir tokiu pačiu reguliarumu būtų indeksuojama pareiginė alga.
Numatoma, kad priėmus valstybės tarnybos reformos paketą, nuo šių metų liepos 1 dienos turėtų didėti teisėjų ir merų atlyginimai, su nauju baziniu dydžiu bus susieti ir perskaičiuoti Specialiųjų tyrimų tarnybos ir žvalgybos pareigūnų koeficientai. Visi kiti pakeitimai įsigaliotų nuo kitų metų sausio 1 dienos, o Seimo narių, premjero ir ministrų atlyginimai padidėtų nuo naujos kadencijos.
Taip pat pertvarka siūloma stiprinti vadovų įgaliojimus, centralizuoti jų atrankas, Valstybės tarnybos departamentą perorganizuoti į Viešojo valdymo agentūrą.
Darbo partijos pirmininkas Andrius Mazuronis tvirtino, kad siūlomų pakeitimų negalima vadinti reforma.
„Tai yra pakeitimai, didžiąja dalimi susiję su valstybės įstaigų institucijų vadovų socialiniu statusu, įgaliojimais, ir taip apibendrinant galima būtų pasakyti, kad tai yra valstybės tarnyboje veikiančių institucijų vadovų darbo sąlygų koregavimo įstatymo projektas“, – sakė jis.
Anot Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovės Ritos Tamašunienės, projektais mažinamos valstybės tarnautojų socialinės garantijos, ji taps dar mažiau patraukli.
Mišrios Seimo narių grupės vadovė Agnė Širinskienė pareiškė, kad reforma bandoma sukurti „vaivorykštinių bebrų valstybės tarnybą“.
„Valstybės tarnyba sutapatinama su verslo struktūra, tačiau verslininkas rizikuoja ir už rezultatus atsako savo turtu, o valstybės tarnybos vadovas kuo atsako, savo kėde? Tai ar tikrai jis bus linkęs rizikuoti savo šilta vieta, ar tai bus esminis reformos akcentas neatsižvelgiant į valstybės institucinės patirties išsaugojimą?“ – reformą kritikavo „valstietė“ Guoda Burokienė.
Valstybės tarnyba sutapatinama su verslo struktūra, tačiau verslininkas rizikuoja ir už rezultatus atsako savo turtu, o valstybės tarnybos vadovas kuo atsako, savo kėde?
Socialdemokratas Algirdas Sysas pasigedo objektyvumo vertinant tarnautojų darbą ir nustatant jų darbo užmokestį.
„Vietoj ėjimo objektyvumo keliais atsiranda šiame įstatyme labai daug subjektyvumo, tai yra vadovas yra tėvas-Dievas, šventoji dvasia ir Dievo sūnus. Negali taip būti, turi būti aišku, ką žmogus gali uždirbti“, – teigė politikas.
Opozicijos atstovai taip pat kritikavo, kad darbo užmokesčio indeksavimas „užvėlinamas“ trejus metus.
Konservatorius Andrius Vyšniauskas reformą vadino „tikrai didžiuliu pirmu žingsniu modernizuojant valstybės tarnybą“.
Jo teigimu, siūloma nauja atlygio sistema leis valstybės tarnybą priartinti prie realaus gyvenimo ir konkuruoti su privačiu sektoriumi.
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė savo ruožtu aiškino, kad ilgiau delsti su valstybės tarnybos pertvarka nebegalima – 40 proc. tarnautojų nepatenkinti savo situacija, o nuo valstybės tarnybos priklauso pačios valstybės raida.
Valstybės tarnybos reforma pernai lapkritį parlamentui pateikta tik iš trečio karto, nes projektai vis grąžinti taisyti dėl prieštaravimų Konstitucijai.
Vidaus reikalų ministerija valstybės tarnybos pertvarką argumentuoja siekiu stiprinti vadovų korpusą, sudaryti jiems galimybes lanksčiau tvarkytis su žmogiškaisiais ištekliais.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
D. Grybauskaitė: turime taikaus gyvenimo biudžetą daryti gynybos biudžetu3
Kadenciją baigusi Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė penktadienį paragino šalies politikus daugiau investuoti į krašto apsaugą ir atsikratyti taikos mentaliteto. ...
-
G. Nausėda narystės NATO minėjimo ceremonijoje: taika Europoje nėra savaime suprantamas reiškinys
Penktadienį minint Lietuvos narystės NATO dvidešimtmetį, S. Daukanto aikštėje vyko iškilminga minėjimo ceremonija. Joje kalbą sakęs prezidentas Gitanas Nausėda pabrėžė, kad taika Europoje nėra savaime suprantamas dalykas. ...
-
Prezidento patarėjas įvardijo, kodėl šalies vadovas neatsakė į VSD pranešėjo komisijos klausimus6
Prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas sako, kad šalies vadovas, atsakydamas į Seimo laikinosios komisijos klausimus, būtų legitimizavęs šią, anot Daukanto aikštės, politizuotą parlamentinį tyrimą....
-
Prezidentas žada tęsti derybas su kitais sąjungininkais dėl rotacinės oro gynybos1
Prezidentas Gitanas Nausėda žada tęsti derybas su kitais sąjungininkais, siekiant Lietuvoje įgyvendinti rotacinį oro gynybos modelį. ...
-
G. Nausėda: prie tyrimo dėl galimos korupcijos krašto apsaugoje gali būti sugrįžta7
Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT) atsisakius pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimos korupcijos krašto apsaugos sistemoje, prezidentas Gitanas Nausėda perspėja, kad prie jo dar gali būti sugrįžta, jei paaiškės naujų aplinkybių. ...
-
Teisėsaugos veiksmai „darbiečių“ būstinėje – tiriant 500 tūkst. eurų pasisavinimą EP19
Po šią savaitę atliktų procesinių veiksmų Darbo partijos būstinėje Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) paskelbė apie atliekamą ikiteisminį tyrimą dėl galimo daugiau nei 500 tūkst. eurų įgijimo apgaule imituojant ir nevykdant Eu...
-
S. Skvernelis: opozicija padarė klaidą nedalyvaudama VSD pranešėjo komisijoje6
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis tikina, kad kitos opozicinės frakcijos suklydo neįsitraukdamos į Seimo Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo istoriją tyrusios komisijos veiklą. ...
-
Mirė žinomas Varėnos rajono politikas9
Ketvirtadienį pranešta, kad mirė žinomas Varėnos rajono politikas Rimantas Radžius. Jam buvo 62-eji. ...
-
Neatmeta galimybės, kad A. Veryga trauksis iš prezidento rinkimų, o „valstiečiai“ rems I. Vėgėlę34
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis mano, kad „valstiečiai“ gali persigalvoti dėl savo kandidato prezidento rinkimuose ir kelti ne partietį Aurelijų Verygą, o remti advokato Igno Vėgėlės kandidatūr...
-
I. Šimonytė: Lietuvos narystė NATO yra milžiniškas valstybės pasiekimas7
Lietuvai minint 20-ąsias narystės NATO metines, ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė sveikina šalies žmones. Pasak jos, narystė Aljanse yra milžiniškas valstybės pasiekimas. ...