G. Nausėdos ir I. Šimonytės ginčas dėl partnerystės: vienas kitą kaltina nesąžiningu kalbėjimu

G. Nausėdai tvirtinant, jog siekiant įteisinti partnerystės institutą ar kitu būdu reglamentuoti tos pačios lyties asmenų porų santykius svarbu nepažeisti Konstitucijos, I. Šimonytė tikina, kad prezidentas kalba nesąžiningai. Ji pastebi, kad partnerystės ar civilinės sąjungos įteisinimas nereikalauja Konstitucijos pataisų.

Prezidentinių debatų metu G. Nausėdai sulaukus klausimo, kodėl jis neištesėjo 2019 m. duoto pažado ir nesegėjo LGBT bendruomenę palaikančio ženkliuko, šalies vadovas tikino, kad jo pozicija šiuo klausimu visada buvo nuosekli.

„Laikiausi šiuo klausimu nuoseklios pozicijos, ji nepasikeitė, man nereikėjo jos kaitalioti – aš ir tada, ir dabar laikausi nuostatos, kad vienos lyties žmonių sąjungą arba partnerystę reikėtų teisiškai reglamentuoti. Tenka tik apgailestauti, kad galbūt užsimoję įgyvendinti Civilinės sąjungos įstatymą, parlamentarai apskritai nieko nepadarė – nei Civilinio kodekso pakeitimais, nei kitais būdais tų santykių nereglamentavo. To jau matyt ir nebepadarys“, – pirmadienį LRT radijo debatuose kalbėjo G. Nausėda.

Jis teigė manąs, jog šiuo metu tinkamiausias būdas reglamentuoti tos pačios lyties asmenų porų santykius yra keičiant Civilinį kodeksą. G. Nausėda priminė, jog tokį kelią siūlė vienas konservatorių – Paulius Saudargas. Seimo vicepirmininkas buvo registravęs įstatymo pataisas dėl artimojo ryšio sąvokos įteisinimo.

„Jis (įstatymo projektas – ELTA) buvo patrauktas, jeigu galima taip pasakyti – tikintis, kad pavyks įgyvendinti Civilinės sąjungos įstatymą. Tačiau kadangi tai nebuvo padaryta, nei vienas, nei kitas kelias nebuvo pasirinktas“, – apgailestavo jis.

G. Nausėda pakartojo – nepaisant to, kaip bus išspręstas partnerystės klausimas, svarbiausia, anot jo, paisyti Konstitucijos.

„Ateityje, aš galvoju, kad vis tiek mūsų visuomenė artės prie tam tikrų sprendimų ir padarysime tai nepažeisdami Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. nuostatų“, – aiškino prezidentas.

Jeigu mes sakome, kad du vienas kitą mylintys žmonės – tegul jie bus vienos lyties – yra ne šeima, o UAB, mano nuomone, tai yra labai nepagarbu tų žmonių atžvilgiu.

I. Šimonytės kritika prezidentui: tai nėra labai sąžiningas kalbėjimas

Visgi, G. Nausėdos konkurentė I. Šimonytė konstatavo – prezidento kalbėjimas, jos manymu, nėra sąžiningas.

„Tai nėra labai sąžiningas kalbėjimas, turint minty, kad tas alternatyvus projektas kalba apie Civilinio kodekso dalį, susijusią su sandorių teise. Jeigu mes sakome, kad du vienas kitą mylintys žmonės – tegul jie bus vienos lyties – yra ne šeima, o UAB, mano nuomone, tai yra labai nepagarbu tų žmonių atžvilgiu“, – dėstė premjerė.

„Tai tikrai neturi nieko bendro su žmogaus teisėmis ir tai yra visai atskiras, taip sakant, požiūris“, – prezidentą kritikavo ji.

Tačiau G. Nausėda tokiu pat nesąžiningu elgesiu apkaltino ir savo konkurentę.

„Lygiai taip pat nesąžininga ir nepadoru tampyti Lietuvos Konstitucijos 38 str. kaip kokią armoniką ir pritempti jį prie vienų ar kitų grupių interesų. Jeigu visuomenėje yra konsensusas ir mes tikrai norime išspręsti dalykus galutinai, keiskime Lietuvos Respublikos Konstituciją“, – atkirto G. Nausėda ir paragino premjerę gerbti kitokią nuomonę.

„Gal palikime šį klausimą ir neauklėkime vienas čia kito, pasilikime prie savo nuomonės, nes demokratinės visuomenės vienas iš atributų yra tiesiog susitaikyti su kito nuomone ir nemėginti jo pertempti į savo pusę“, – teigė prezidentas.

Savo ruožtu premjerė I. Šimonytė patikino, jog siekiant įteisinti partnerystės institutą Konstitucijos keisti nereikia.

„(Gerbti kito nuomonę – ELTA) galima visada padaryti, kai yra aiški kito nuomonė. Ir aš tikrai gebu gerbti kitą nuomonę. Tiktai tiek, kad Konstitucijos šiuo atveju keisti visiškai nereikia, kadangi Konstitucija labai aiškiai pasako, kas yra santuoka. Ir niekas nekalba apie santuoką. Santuokos įteisinimui išties reikėtų keisti Konstituciją. Bet mes kalbame apie Civilinį kodeksą ir apie jame numatytus dalykus“, – pridūrė I. Šimonytė.

ELTA primena, kad šios kadencijos Seimas po svarstymo yra pritaręs valdančiosios daugumos partijų inicijuotam Civilinės sąjungos įstatymo projektui. Tam, kad jis būtų priimtas, parlamentarai turės balsuoti dar kartą. Visgi, ar klausimas dar sugrįš į parlamento darbotvarkę, nėra aišku.

Šiuo projektu siūloma sureguliuoti santuokos nesudariusių, tačiau bendrus tarpusavio santykius kuriančių asmenų tiek turtinius, tiek asmeninius neturtinius santykius.