G. Nausėda: nė viena šalis nebus saugi, kol agresorius slėpsis JT Saugumo Taryboje

Kalbėdamas Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 79-ojoje sesijoje Niujorke, Gitanas Nausėda pabrėžė, kad karą Ukrainoje pradėjusi Rusija kėsinasi į visą tarptautinę tvarką, paremtą suverenitetu, teritoriniu vientisumu ir sienų neliečiamumu.

„Mes nesugebėjome sustabdyti šios beprotybės. Nesugebėjome priversti Rusijos persigalvoti dėl savo pavojingų veiksmų. Nesugebėjome jos patraukti atsakomybėn už daugybę Jungtinių Tautų Chartijos pažeidimų!“ – trečiadienį teigė Lietuvos vadovas.

„Kodėl taip atsitiko? Todėl, kad iki šiol agresorius slepiasi po Saugumo Tarybos nuolatinės narės priedanga. Pasislėpęs tiesiog plika akimi matomoje vietoje. Tyčiojasi iš kiekvieno iš mūsų, turėdamas neribotą veto teisę.  Tai baisus smūgis pačiam Jungtinių Tautų sistemos patikimumui“, – iš tribūnos kitų šalių vadovams kalbėjo G. Nausėda.

Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios dalis ekspertų ir politikų kritikavo JT dėl nepakankamo atsako į Kremliaus agresiją bei ragino jas reformuoti.

Maskva, naudodamasi savo, kaip vienos iš penkių nuolatinių JT Saugumo Tarybos narių, padėtimi, reguliariai blokuoja pastangas priversti Rusiją atsakyti už karinius veiksmus kaimyninėje šalyje.

„Kiekviena Jungtinių Tautų narė – kiekviena suvereni valstybė – taip pat turi daug ką prarasti. (...) Jei bet kuriai suvereniai valstybei gresia visiškas sunaikinimas, jokia šalis nebėra išties saugi. Jei tarptautinė bendruomenė nusigręš nuo nemalonios tiesos ir ją ignoruos nė viena šalis nebebus iš tiesų saugi. Ir jei masinės žudynės, deportacijos ir tyčiniai išpuoliai prieš civilius gyventojus taps nauja norma, nė viena šalis nebebus iš tiesų saugi“, – pažymėjo prezidentas.

Anot G. Nausėdos, Ukraina šiandien kovoja gina visų šalių, kurios tiki JT Chartija ir jos principais, ateitį, todėl kolektyvinis atsakas iki šiol buvo nepakankamas.

Ragina kvartetą nebetiekti ginklų

Lietuvos prezidentas savo kalboje ragino šalis, tarp jų Baltarusiją, Iraną, Šiaurės Korėją ir Kiniją, nustoti teikti Rusijai karinę paramą, įskaitant dvejopos paskirties medžiagų perdavimą.

„Daugiau ginklų Rusijai – tai daugiau civilių aukų. Daugiau sunaikintos civilinės infrastruktūros. Daugiau chaoso“, – teigė prezidentas.

Jis pažymėjo, jog dėl nuolatinių Rusijos atakų prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą artėjanti žiema bus itin sunki ukrainiečiams, todėl pagalba prieš agresiją kovojančiai šaliai turėtų būti greita ir sutelkta į energetikos sektorių.  

Nuo Rusijos invazijos pradžios Ukraina prarado daugiau kaip du trečdalius savo elektros gamybos pajėgumų. Tarptautinė energetikos agentūra yra įspėjusi, jog trečioji karo žiema bus didžiausias išbandymas Ukrainos energetinei sistemai.

„Ukraina nenori Rusijos teritorijų. Ji tesiekia išlaisvinti savo žmones – ne Rusijos. Ji tenori, kad būtų grąžinti karo belaisviai ir pagrobti tūkstančiai pagrobtų vaikų. Ji tenori, kad pagaliau liautųsi nuolatinis tyčinis civilinės infrastruktūros, daugybės mokyklų, ligoninių ir elektrinių bombardavimas“, – kalbėjo prezidentas.

Jis taip pat akcentavo, jog tik Ukraina turi teisę nustatyti taikos sąlygas. Anot prezidento, Lietuva ragina visas „taiką mylinčias šalis“ prisidėti prie  teisingos ir ilgalaikės Ukrainos taikos formulės.

Šią savaitę Jungtinėse Valstijose Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis turėtų pristatyti „pergalės planą“, kuriame pateikiama aiški vizija, kokių veiksmų reikia imtis siekiant užtikrinti teisingą ir ilgalaikę taiką. Pasak Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo Andrijaus Jermako, tarp jų yra kvietimas Kyjivui prisijungti prie NATO.

„JT Saugumo Taryboje Rusijai nebėra vietos“

Nuo plataus masto invazijos 2022-ųjų metų vasarį pradžios tarptautinėje bendruomenėje kalbama apie siekį įkurti Specialųjį tarptautinį tribunolą Rusijos nusikaltimams Ukrainoje tirti. Idėją steigti tokį teismą aktyviai remia Lietuva.

„Turės būti vykdomas teisingumas. Rusija turės išpirkti daugybę savo nusikaltimų ir atlyginti žalą. Pagrindiniai agresijos karo ir daugybės karo nusikaltimų vykdytojai turės stoti prieš teismą“, – sakė prezidentas.

Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT) jau yra išdavęs Rusijos prezidento Vladimiro Putino arešto orderį dėl vaikų deportacijos ir neteisėto jų išgabenimo. Rugsėjo pradžioje jis lankėsi Tarptautinio baudžiamojo teismo narėje Mongolijoje. Minėtas orderis reiškia, kad Kremliaus šeimininkas turėtų būti suimtas TBT sprendimus pripažįstančioje šalyje, tačiau Ulan Batoras tai ignoravo.

G. Nausėda taip pat ragino užšaldytą Rusijos užsienio turtą panaudoti atlyginant Ukrainai padarytą žalą bei pažymėjo, jog Lietuva nesiliaus reikalauti, kad Rusija nutrauktų žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių pažeidimus okupuotose Ukrainos teritorijose ir teiks prieglobstį karo pabėgėliams iš Ukrainos.

„Galiausiai, visi turime suvienyti jėgas ir siekti visapusiškos Saugumo Tarybos reformos. Saugumo Taryboje, kuri buvo sukurta tarptautinei taikai ir saugumui palaikyti, Rusijai tiesiog nebėra vietos“, – akcentavo šalies vadovas.

„Raginame visas Jungtinių Tautų Organizacijos valstybes nares susivienyti siekiant užtikrinti geresnę ateitį visiems. Ateitį, kurioje kiekviena suvereni šalis yra apsaugota nuo imperializmo, o kiekvienas žmogus – nuo savavališko smurto ir karo. Kurkime saugesnę ateitį kartu!“, – kalbą baigė prezidentas.