G. Nausėda: laikiniems gynybos projektams valstybė galėtų skolintis

Pasak jo, finansavimas turėtų būti mišrus – skolinantis trumpalaikiams gynybos projektams, tuo metu tęstinius, ilgalaikiams projektus finansuoti iš gynybos mokesčio.

„Manau, kad turime taikyti mišrų metodą. Tiems projektams, kurie laikini ar vienkartiniai, tinka ir skolinimasis. Tiems projektams, kurie tęstiniai, reikalauja nuolatinių finansinių išteklių, gali tikti ir gynybos mokesčio idėja“, – ketvirtadienį Šiauliuose žurnalistams sakė G. Nausėda, paklaustas apie verslo iniciatyvą gynybai skirti 4 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

Prezidentas kalbėjo, kad Lietuva turi erdvės skolintis daugiau.

„Reikėtų kalbėti apie eilę alternatyvų, įskaitant ir skolinimąsi. Mes, beje, tiek pernai, tiek šiemet pasiekėme, kad būtų numatyta ta skolinimosi sąlyga iki 3 proc. BVP. Pernai tuo nebuvo pasinaudota, tikiuosi, kad tai bus padaryta šiemet“, – sakė prezidentas.

Pasak G. Nausėdos, iniciatyva „4 procentai“ yra sveikintina, tačiau pats verslas turėtų būti solidarus bei taip pat prisidėti prie papildomų išlaidų gynybai. Tačiau pridėtinės vertės mokestis gynybai, anot jo, neturėtų būti didinamas.

„Jei siūloma didinti finansavimą didinant pridėtinės vertės mokestį, kiekvienas ekonomikos studentas pasakys, kad tai vartotojų mokestis, gyventojų sumokamas mokestis, kurį ne verslas moka“, – kalbėjo prezidentas.

„Norėtųsi, kad vis dėlto mūsų gynybos finansavimas būtų socialiai teisingas“, – teigė G. Nausėda.

Prezidento teigimu, pirmenybę didinant finansavimą gynybai reikėtų skirti verslo mokesčiams: „Norėčiau matyti kompleksą, tačiau prioritetą teikčiau verslo mokesčiams, pirmiausia verslo“.

Siekiant paskatinti visuomenę ir politikus susitarti dėl 4 proc. BVP siekiančio gynybos finansavimo, dalis verslo asociacijų ir įmonių pirmadienį paskelbė besijungiantys į iniciatyvą „4 procentai“. Ją inicijavo Lietuvos verslo konfederacija (LVK), startuolių asociacija „Unicorns Lithuania“ bei Lietuvos pramonininkų konfederacija.

Premjerė Ingrida Šimonytė ketvirtadienį tikino šioje inciatyvoje pasigendanti konkrečių lėšų šaltinių.

Tuo metu LVK prezidentas Andrius Romanovskis ketvirtadienį teigė, jog verslas laikosi pozicijos prie šalies gynybos prisidėti didesniais mokesčiais.

Siekiant didinti fiksuotą krašto apsaugos finansavimą nuo 2,5 proc. iki 3 proc. BVP, Finansų ministerija parengė ir valdančiosios koalicijos partneriams, verslo ir profsąjungų atstovams pristatė keturias alternatyvas, kaip į valstybės biudžetą surinkti papildomai pajamų.

Tarp siūlymų – vienu procentiniu punktu padidinti PVM, vienu arba dviem procentiniais punktais – pelno mokestį.

Pasiūlymus artimiausias kelias savaites svarstys politikai ir socialiniai partneriai, o konkrečius pasiūlymus Vyriausybė tikisi paskelbti balandžio viduryje.