Ekspertas atskleidė G. Nausėdos sėkmės receptą rinkimuose: tai lėmė keli dalykai

Advokatas Ignas Vėgėlė liko už brūkšnio kelyje į prezidentus. Nors I. Vėgėlė buvo laikomas rimtu kandidatu į antrą turą, jis I. Šimonytei nusileido daugiau nei 7 procentais. Jam ant kulnų lipa kurį laiką net pirmavęs Remigijus Žemaitaitis. Iš Seimo po grėsmingo Konstitucinio Teismo išaiškinimo pasitraukęs politikas liko ketvirtas. Nuo buvusio Seimo nario nedaug atsiliko dviprasmiškais pareiškimais apie Rusiją išgarsėjęs Eduardas Vaitkus. O štai teisininkas Dainius Žalimas gerokai atsiliko nuo per apklausas jam prognozuotos sėkmės – liko šeštas, surinkęs 3,5 procento. Andrius Mazuronis ir Giedrimas Jeglinkas nesurinko ir 1,5 procento rinkėjų balsų. 

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Plačiau rinkimų rezultatus pakomentavo žurnalistas, portalo 15min.lt vyriausiasis redaktorius Vaidotas Beniušis.  

– Nausėda sako, kad „rezultatas yra labai geras ir nereikėtų varyti Dievo į medį“. Jis teisus?  

– Manau, taip. Rezultatas yra toks, kokio buvo galima tikėtis. Jeigu vestume apklausų vidurkį, maždaug tiek ir buvo prognozuota. Kad G. Nausėdai būtų puikus rezultatas, jis turėjo laimėti pirmajame ture. Kad būtų blogas, turėjo surinkti mažiau nei 40 proc. balsų. Nieko netikėto – nei labai gerai, nei labai blogai. Taip, kaip ir planavo.  

– Gerai būtų buvę, jeigu jis būtų laimėjęs pirmame rinkimų ture? Ar apklausos rodė, ar buvo tikimybė, kad jam tai gali pavykti? 

UŽDARYTI

>

0:00 | 0:00

0

0:00 | 0:00

– Apklausos ir rodė, kad maždaug parama svyruotų apie 45 proc. balsų. Tai tie 5 proc. punktai nėra neįmanomas dalykas sukritus kortoms. Prieš rinkimus buvo įmanomi trys scenarijai, išsipildė labiausiai tikėtinas, o kiti du atkrito. Sakyčiau, viršuje rinkimų rezultatų, pirmajame ketvirtuke nebuvo nieko netikėto.  

– Prieš penkerius metus G. Nausėda liko antras pirmajame rinkimų ture. Dabar, po penkerių metų, jis gavo papildomai 225 tūkst. rinkėjų balsų. Ką sako šie skaičiai? 

– Kelis dalykus. Pirmiausia, pats G. Nausėda daliai rinkėjų tapo labiau pažįstamas ir visgi nemažai visuomenės daliai norėjosi tęstinumo, ypač matant geopolitinę aplinką, neramius laikus. Ukrainos klausimais ar diplomatijoje G. Nausėda daugelio rinkėjų akyse nepadarė didelių klaidų. 

G. Nausėdos rinkėjai kalba apie stabilumą, jo kritikai kalbėtų apie stagnaciją. Bet tęstinumo užsakymas buvo didelis ir G. Nausėda buvo išbandytas. 

UŽDARYTI

>

0:00 | 0:00

0

0:00 | 0:00

Antras dalykas, reikėtų pasižiūrėti į kandidatų sąrašą. Šįkart nebuvo socialdemokratų kandidato, kuris būtų nugvelbęs šiek tiek balsų iš G. Nausėdos. Neblogai susidėliojo visas rinkimų sąrašas ir visa tai timptelėjo jį į viršų, lyginant su situacija prieš penkerius metus.

Galbūt iš G. Nausėdos girdėsime įspėjimus savo rinkėjams, kad „žiūrėkite, nepramiegokite, neleiskime konservatoriams užimti visų valdžios postų“.

– I. Šimonytė neteko 160 tūkst. rinkėjų balsų. Ar dabar ką nors reikėtų daryti G. Nausėdai, kad jis sutelktų savo kitus rinkėjus ateiti į po dviejų savaičių vyksiančius rinkimus?  

– Dabar jis turi du tikslus. Pirma, nepadaryti šiukščių klaidų, kurios galėtų paveikti rinkimų rezultatus. Antra, kiek įmanoma paskatinti rinkimų aktyvumą, nes tradiciškai konservatorių, I. Šimonytės rinkėjai ateis balsuoti, jie tuo pasižymi. O G. Nausėdos rinkėjai vieni ateis, kiti galbūt dvejos, ar verta ateiti. Manyčiau, kad šiek tiek priešpriešos dėl to turėtų būti. Galbūt iš G. Nausėdos girdėsime įspėjimus savo rinkėjams, kad „žiūrėkite, nepramiegokite, neleiskime konservatoriams užimti visų valdžios postų“. Tokių replikų turbūt pasigirs per artimiausias savaites.  

– Jau ir dabar girdėjosi. Aišku, jis sakė „neperšokus griovio negalima sakyti „op“ kalbėdamas apie ministrus, bet teigė, kad pokyčių Vyriausybėje turi būti ir ji negalėtų išlikti tokios pačios sudėties. Juk po inauguracijos prezidentas turi grąžinti įgaliojimus. Ar čia yra žinutė rinkėjams? Ar taip G. Nausėda telkia savo rinkėjus, kad jie ateitų?  

– Tai viena iš žinučių. Jam reikia rodyti savo veiklumą, poziciją. Kiek viešai jis yra skelbęs, kad norėtų pakeisti žemės ūkio ministrą. Manau, tas pokytis yra įmanomas, nes Lietuvoje yra lyg politinė tradicija, kad prezidentas pasilieka sau vieną ar du kandidatus išbrokuoti, bet I. Šimonytė liks ta pati.