A. Armonaitė nedramatizuoja D. Žalimo rezultato, potencialą žada rodyti kituose rinkimuose

„Visiškai nesutinku, nes tai yra skirtingi rinkimai ir virš 50 tūkst. D. Žalimo surinktų balsų yra tik dalinis Laisvės partijos potencialas, kurį mes parodysime artėjančiuose rinkimuose“, – BNS pirmadienį teigė A. Armonaitė, paklausta, ar, jos nuomone, šešta D. Žalimo vieta prezidento rinkimuose nėra tam tikras signalas Laisvės partijai.

„Vertinu tą situacija normaliai, jos visiškai nedramatizuočiau. Tai yra skirtingi dalykai“, – pridūrė ji.

Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, per prezidento rinkimus už D. Žalimą balsavo per 50 tūkst. arba beveik 3,6 proc. rinkėjų.

Į antrą prezidento rinkimų turą pateko antrosios kadencijos siekiantis prezidentas Gitanas Nausėda ir konservatorių keliama Vyriausybės vadovė premjerė Ingrida Šimonytė.

A. Armonaitė sakė, kad dalis Laisvės partijos rinkėjų pirmajame prezidento rinkimų ture strategiškai balsavo už I. Šimonytę.

„Dalis galbūt (rinkosi – BNS) ir prezidentą Gitaną Nausėdą, galbūt. Manau, kad ir tokių buvo“, – sakė politikė.

Vertinu tą situacija normaliai, jos visiškai nedramatizuočiau. Tai yra skirtingi dalykai.

Ji kalbėjo, kad kol kas partija nėra priėmusi sprendimo dėl to, ką rems antrajame rinkimų ture.

Tuo metu trečioje vietoje rinkimuose liko advokatas Ignas Vėgėlė, ketvirtoje – partijos „Nemuno aušra“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis, o penktąją vietą užėmė medikas Eduardas Vaitkus.

Anot A. Armonaitės, šių kandidatų rinkimų rezultatai „nuoširdžiai neramina“.

„Manau, tai yra stiprus signalas ir Lietuvos ateičiai, ir politinėms partijoms, kurios priešingai mąsto, tarp jų ir mūsų“, – sakė ji.

Ji taip pat kalbėjo mananti, kad prezidento rinkimai rodo, jog „šiais metais mes spręsime iš esmės dėl Lietuvos ateities Vakaruose“.

„Man atrodo, kad tokioms partijoms kaip Laisvės partija reikia kautis ne tik dėl tų pokyčių, dėl kurių mes susikūrėme, pavyzdžiui, kad Lietuvoje kurtųsi daugiau inovacijų ar būtų priimtas partnerystės įstatymas, bet, tiesą sakant, dėl pačių pamatinių dalykų – dėl Lietuvos ateities Vakaruose, dėl to, dėl ko mes, atrodo, jau susitarėme ir įgyvendinome, ir tą įtvirtinome, ir išsiaiškinome jau seniai“, – teigė politikė.

Paklausta dėl D. Žalimo politinės ateities, ji ragino sulaukti birželį vyksiančių Europos Parlamento rinkimų.

Šiemet dėl prezidento posto varžėsi aštuoni politikai.

Nepasisekus referendumui dėl dvigubos pilietybės Laisvės partija teiks savo siūlymus

Antrą kartą nepavykus įteisinti dvigubos pilietybės referendumu, Laisvės partija artimiausiu metu ketina teikti savo siūlymus, kaip spręsti šį klausimą.

„Man dėl to yra apmaudu. Lietuva tūkstantį piliečių kasmet praranda, žmonės tikrai nusivilia ypatingai tie, kurie nori išlaikyti ryšį su Lietuva, ir čia mes turime keisti ne tik įstatymus, bet ir, tiesą sakant, požiūrį – ar tikrai jau taip reikia imti atiminėti tas pilietybes? Man kyla klausimų“, – BNS pirmadienį teigė Laisvės partijos pirmininkė A. Armonaitė.

„Bet savo matymą dėl to, kaip spręsti šitą pilietybės klausimą, Laisvės partija dar pateiks netrukus“, – pridūrė ji.

Išankstiniais Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, referendume dalyvavo 1 mln. 413 tūkst. 288 arba beveik 59 proc. rinkėjų. Iš jų pilietybės pokyčiams pritarė 1 mln. 26 tūkst. 408 arba 74,13 proc. balsavusiųjų, tačiau to nepakako – Konstitucijai pakeisti pritrūko apie 166 tūkst. tam pritariančiųjų balsų.

Nepasisekusį referendumą politikė taip pat siejo su „populistinių kandidatų prezidento rinkimuose banga“, turėdama omenyje referendumo nepalaikiusius advokatą I. Vėgėlę, partijos „Nemuno aušra“ pirmininką R. Žemaitaitį ir mediką E. Vaitkų.

„Vis tik tai jeigu virš 400 tūkst. balsų buvo atiduoti už tuos kandidatus ir tas programas, manau, kad tam tikra dalis žmonių balsavo ir prieš pilietybės išsaugojimo galimybę“, – kalbėjo A. Armonaitė.

Po referendumo rezultatų jo iniciatorė parlamentarė Dalia Asanavičiūtė siūlė keisti Pilietybės įstatymą, leidžiant išlaikyti pilietybę Europos Sąjungos ir NATO valstybėse gyvenantiems lietuviams.

A. Armonaitė tokį siūlymą vadino viena iš išeičių.

„(...) tačiau vis tik tai Lietuvos institucijos proaktyviai su tokiu dideliu entuziazmu ir, turiu omenyje blogąja prasme, galėtų jau šiandien neatiminėti tų pilietybių. Aš suprantu, kad visi uoliai vykdo įstatymą, bet yra šalių, tokių kaip JAV, ar kai kurios kitos, kurios minkščiau žiūri į savo pilietybės reguliavimą. Ta kryptimi Laisvės partija ir pasisakys“, – sakė politikė.

Kad Konstitucijos pataisa dėl pilietybės būtų priimta, už ją privalo balsuoti ne mažiau kaip pusė rinkimų teisę turinčių asmenų. Rinkėjų sąraše šiemet iš viso buvo 2 mln. 385 tūkst. 234 piliečiai, todėl privalu buvo surinkti 1 mln. 192 tūkst. 617 rinkėjų balsų.

2019 metais surinkti reikėjo 1,24 mln. balsų, pavyko – 956 tūkst. 564 arba 72,35 proc. balsavusiųjų