Ar paviešinti asmenis, prisipažinusius dėl ryšių su KGB?

Valdantieji svarsto, ar paviešinti asmenis, kurie prisipažino slapta bendradarbiavę su sovietų saugumu. Galimybę skelbti 15 metų su žyma „slaptai“ saugotus sąrašus svarstė koalicijos politinė taryba.

„Aptarėme su KGB dirbusių žmonių išslaptinimo klausimą, nes jau praėjo 15 metų, ar tai jau laikas būtų nebepratęsti to slaptumo, ir būtų galima atvirai leisti visuomenei susipažinti“, - po paskutinės politinės tarybos posėdžio žurnalistams sakė premjeras Algirdas Butkevičius.

Tai patvirtino ir partijos „Tvarka ir teisingumas“ lyderis Rolandas Paksas. „Yra nustatytas terminas, po kurio laiko arba galima pratęsti terminą ir laikyti įslaptintą, arba viešinti. Būtent kalba vyko, ką dabar daryti, ir tiek premjeras, tiek Seimo pirmininkė, tiek aš pasisakėme, kad reikia viešinti“, - BNS sakė R.Paksas.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovo „darbiečio“ Artūro Paulausko teigimu, prisipažinusių byloms šiemet baigia galioti slaptumo žyma, ir Paslapčių apsaugos koordinavimo komisija turės spręsti, ar slaptumo žymą pratęsti.

„Visos prisipažinusių bylos, o jų yra daugiau kaip 1,5 tūkst., 2009 metais iš saugumo perduotos į Genocido centrą. Žyma „slaptai“ buvo nuo pat pradžių, kai jie prisipažino. Pagal įstatymą, žyma „slaptai“ yra 15 metų. Dabar praėjo 15 metų ir Genocido centras turi apsispręsti, ar jie siūlo Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijai pratęsti tą terminą, o terminas gali būti pratęstas iki 10 metų, ir tų pratęsimų skaičius neribojamas, arba nutarti, kad juos reikia išslaptinti“,- BNS sakė A.Paulauskas.

Pasak jo, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro (LGGRTC) vadovė Birutė Burauskaitė šiuo klausimu jau kreipėsi į Paslapčių apsaugos koordinavimo komisiją. „Komisija sudaryta iš įvairių vadovų atstovų - prezidento, Seimo pirmininkės ir premjero, natūralu, šitie balsuotojai turi gauti vadovų nuomonę, kaip jie pasakys, jie turbūt taip ir nubalsuos“, - pažymi Seimo komiteto vadovas.

LGGRTC vadovė BNS patvirtino, jog kreipimasis komisijai pateiktas.„Aš pranešiau, kad jie atkreiptų dėmesį, kad terminas kai kurioms byloms eina į pabaigą. Jie turi kažką nuspręsti, nes nuo to priklausom mūsų darbas. Mes su įslaptinta medžiaga turim vienaip elgtis, su neįslaptinta - kitaip“, - BNS sakė B.Burauskaitė. Pasak jos, komisija sprendimą gali priimti vasaros viduryje.

Įstatymas prisipažinusiems bendradarbiavus su KGB garantavo apsaugą, numatydamas, kad prisipažinimo faktas bei prisipažinusio asmens pateikti duomenys yra valstybės paslaptį sudaranti informacija, kuri įslaptinama, naudojama ir išslaptinama įstatymų nustatyta tvarka. Tačiau Valstybės tarnybos ir paslapčių įstatymas nustato paslapties saugojimo trukmę.

Politinės tarybos svarstymus bendradarbiavusių duomenis viešinti A.Paulauskas vertina skeptiškai. Pasak komiteto vadovo, šiems žmonėms valstybė buvo garantavusi slaptumą, be to, žinodamos prisipažinusius, šia informacija gali pasinaudoti Lietuvai priešiškos tarnybos.

„Politinei tarybai pristačiau klausimą ir atkreipiau dėmesį, kad valstybė turi moralinę pareigą, nes buvo garantuota, kad šitų žmonių paslaptys bus saugomos, kad jų bendradarbiavimo faktas nebus viešinamas. 1990 metais buvo Aukščiausiosios Tarybos kreipimasis - jūs nustokite dirbti (su KGB), ir būsite apsaugoti, ir nuo tų metų visada buvo kviečiami prisipažinti, nebendradarbiauti, ir, aišku, garantavo tų žmonių asmeninių duomenų slaptumą“, - sakė politikas.

„Pagal istorikų, operatyvinių tarnybų paskaičiavimą, nuo 1987 iki 1989 galėjo bendradarbiauti apie 5 tūkst žmonių. Tai jei 1,5 tūkst, prisipažino, paskaičiuokite, yra paie 3,5 neprisipažinusių, tai jei mes paskelbiam, rusų ar kitos žvalgybos galės aiškiai žinoti - kas tokie neprisipažino, ir galėtų bandyti juos dar panaudoti. Mano argumentas buvo - ir moralinė, ir teisinė egzistuojanti problema, ir kad tai netikslinga būtų tai padaryti. O mano pagrindinis argumentas - valstybė ne kartą garantavo tiems žmonėms slaptumą“, - kalbėjo A.Paulauskas.

2000 metais įsigaliojęs įstatymas buvusiems KGB ir kitų sovietinių spectarnybų darbuotojams bei slaptiems bendradarbiams leido prisipažinti ir registruotis specialioje komisijoje, įslaptinant duomenis. Nuslėpusiems savo KGB praeitį grėsė paviešinimas ir kai kurie profesinės veiklos apribojimai. Galimybė prisipažinti buvo ir anksčiau - 1991-1992 metais, Aukščiausiosios Tarybos laikinajai komisijai. „Laikas, kada jie prisipažino, labai skirtingas, ir 1991, ir po 1999 įstatymo, ir 2006 metais“, - sakė A.Paulauskas.

Tuo metu Seimo Žmogaus teisių komiteto narė liberalė, buvusi LGGRTC vadovė Dalia Kuodytė teigia, kad paviešinti žmones, kurie prisipažino bendradarbiavę su sovietų saugumu, būtų amoralu. Anot jos, kviečiant bendradarbiavusius su KGB prisipažinti jiems buvo žadamas slaptumas, o sulaužyti šį pažadą būtų nusikaltimas.

„Manau, tai būtų nusikaltimas tų žmonių atžvilgiu. Tada buvo pasakyta - ateikit, prisipažinkit, ir jūsų duomenys bus įslaptinti. Ir būtent todėl jie ir ėjo, ir prisipažino, turėdami teisėtą lūkestį, kad nebus jų pavardės viešinamos ir nebus jie tąsomi. Nematau jokio pagrindo (išslaptinti), tai yra amoralu ir reikia tai skubiausiai stabdyt. Jei tokios diskusijos vyksta, matyt, neįsigilinę žmonės apie tai samprotauja“, - BNS sakė D.Kuodytė.

Paskelbus savanoriško prisipažinimo terminą, Liustracijos komisijai apie bendradarbiavimą su slaptosiomis SSRS tarnybomis prisipažino 1589 asmenys.

Remiantis išlikusia KGB dokumentine medžiaga daroma prielaida, kad 1940-1991 metais su LTSR KGB slapta bendradarbiavo apie 118 tūkst. asmenų. Iki 1990-ųjų balandžio 11 dienos galėjo būti sunaikinta 36 tūkst. 237 agentų asmens ir darbo bylos, išvežtos 8539 tokios bylos. Išlikusios operatyvinės įskaitos bylos tesudaro 0,62 proc. viso buvusio KGB archyvo.