Apklausa apie prezidento rinkimus: tai – bumerango efektas

Kovo 15–25 dienomis vykdyto tyrimo duomenimis, antrasis prezidentiniuose reitinguose rikiuojasi advokatas Ignas Vėgėlė. Per mėnesį šio kandidato į prezidentus vertinimas reikšmingai nesikeitė – už jį pavasario pradžioje balsuoti buvo nusiteikę apie dešimtadalį rinkėjų (9,4 proc.). Mėnesiu anksčiau tokių buvo 11,1 proc.

Pavasario pirmasis mėnuo nebuvo palankus antrą kartą laimę prezidento rinkimuose bandančiai premjerei Ingridai Šimonytei. Konservatorių kandidatę remiančių gretos traukėsi 3,3 proc. Kovo mėnesį balsą atiduoti už ją ketino 5,8 proc. gyventojų, vasario mėnesį palaikymas siekė 9,1 proc.

Kitų kandidatų į prezidentus palaikymas neperžengia 5 procentų ribos. Save išsikėlusį parlamentarą Remigijų Žemaitaitį palaikė 4,6 proc. apklausos dalyvių (vasarį tokių buvo 5,6 proc.), o Eduardą Vaitkų – 3,9 proc. (vasarį palaikymas siekė 2,8 proc.).

Tuo metu „darbiečių“ lyderį Andrių Mazuronį pavasario pradžioje palaikė 2,6 proc. respondentų. Panašiai buvo ir mėnesiu anksčiau darytoje apklausoje (2 proc.)

Toliau reitingų lentelėje – „laisviečių“ keliamas Dainius Žalimas. Tiek kovo, tiek vasario mėnesį jį palaikė 2,1 proc. respondentų.

Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ kandidatui Giedrimui Jeglinskui teko 1,1 proc. rinkėjų palaikymo. Mėnesiu anksčiau parama jam siekė 2,4 proc.

Kovo mėnesį į apklausą dar buvo įtraukti šiuo metu iš rinkimų kovos pasitraukę politikai. „Valstiečiui“ Aurelijui Verygai pasitikėjimą išreiškė 3,7 proc. apklausos dalyvių, reikiamo parašų kiekio nesurinkusiam Valdui Tutkui 2,1 proc. Likusių kovo mėnesio apklausoje dar įrašytų pretendentų palaikymas nesiekė 1 proc.

Paaiškino, kodėl prezidento reitingo nesumažino VSD pranešėjo tyrimo komisija

Komentuodama apklausos rezultatus, „Baltijos tyrimų“ direktorė Rasa Ališauskienė teigia, jog nederėtų sakyti, kad rinkimuose nebeliko intrigos. Pasak jos, vis dar neatsakytas klausimas, kas turi didesnius šansus patekti į antrąjį rinkimų turą. Neapibrėžtumo, sociologės manymu, neišsklaido ir faktas, kad iš rinkimų kovos pasitraukęs A. Veryga „valstiečių“ paramą išsakė I. Vėgėlei.

„Kiek tai duos naudos – sunku pasakyti. Nebūtinai partijos lyderių parama vienam ar kitam kandidatui paveikia rinkėjų elgesį“, – Eltai sakė R. Ališauskienė.

Kita vertus, tęsė ji, žvelgiant į valdančiųjų partijų rėmėjų pasirinkimų prioritetus, nebūtų galima tvirtai konstatuoti, kad didesnė dalis jų simpatizuos Vyriausybės vadovei I. Šimonytei.

„Pavyzdžiui, liberalų šalininkų balsai išsibarsto. Jie gana dažnai nukeliauja pas tą patį G. Nausėdą, nebūtinai pas I. Šimonytę“, – teigė „Baltijos tyrimų“ direktorė.

Ir tai galima pavadinti bumerango efektu.

R. Ališauskienės manymu, iki rinkimų likus mėnesiui galima nebent konstatuoti, kad į G. Nausėdą referuojantis parlamentinis tyrimas didelės žalos reitingams nepadarė. Prezidentūrai ir daliai opozicijos politikų kartojant, kad vadinamoji Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo Tomo Gailiaus komisija yra rinkiminis valdančiųjų triukas, panašiai situaciją vertina ir visuomenė. Todėl, akcentuoja R. Ališauskienė, nieko keisto, kad vis garsiau kalbant ir indikuojant galimai su Konstitucija nesuderinamus prezidento veiksmus, G. Nausėdos reitingas kyla.

„Ir tai galima pavadinti bumerango efektu“, – teigė sociologė.

Pasak jos, sprendžiant iš naujausių apklausų, galima daryti prielaidą, kad prezidentui nepatogius klausimus keliantis tyrimas visuomenėje įvertintas kaip politinės konkurencijos procesas.

„Kitas dalykas – žmonės įslaptintos medžiagos nemato. Jie girdi tik politikų išsakomas išvadas. O apie išvadas žmonės sprendžia pagal kalbėtoją, o šiuo atveju pagrindiniai kalbėtojai yra valdantieji. Taigi, kai nepatinka šaltinis, kuris šneka, informacija bus priimama atitinkamai“, – sakė R. Ališauskienė.

„Kita vertus, žmonėms gali kilti ir natūralus klausimas. Juk dabar kadencijos pabaiga, o įvykiai bei faktai buvo žinomi seniai. Žmogus gali kelti klausimą – kodėl reikėjo laukti penkerius metus”, – apibendrino ji.

Kaip praneša „Baltijos tyrimai“, kovo mėnesį vykusio tyrimo metu asmeninio interviu būdu apklausta 1115 Lietuvos gyventojų (18 metų ir vyresnių), apklausa vyko 111 atrankos taškų. Apklaustųjų sudėtis atitinka suaugusių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 2,9 proc.