Iš anksto Europos Parlamento rinkimuose balsuojantys gyventojai: tikimės drąsesnių sprendimų

Kaip skelbia Vyriausioji rinkimų komisija (VRK), balsavimas iš anksto vyks birželio 4–6 dienomis 7–20 valandomis. Rinkėjai gali balsuoti bet kurioje išankstinio balsavimo vietoje visose 60 Lietuvos savivaldybių, nepriklausomai nuo to, kur jie yra deklaravę gyvenamąją vietą.

Vilniuje numatytos penkios išankstinio balsavimo vietos: Vilniaus miesto savivaldybės pastate, Vilniaus universiteto Verslo mokykloje, A. Sacharovo aikštėje prie Spaudos rūmų, Vilniaus rajono savivaldybės pastate, taip pat – Lukiškių aikštėje.

Pastarojoje vietoje prieš balsavimo pradžią 7 val. rikiavosi apie 10 žmonių eilė.

Čia vienas pirmųjų atvykęs  36-erių valstybės tarnautojas Martinas Nyderis BNS teigė balsavęs „už progresyvią Europą“.

„Nebuvo sunku pasirinkti, nes iš anksto žinojau, už ką balsuosiu. Kurso keitimo nesitikiu, nes pasirinkau partiją, kuri ir taip Europos Parlamente dirbo daugumoje. Tai tikimės stabilumo, galbūt, drąsesnių sprendimų“, – sakė M. Nyderis

Jis tvirtino kiek nuogąstaujantis, kad per šiuos rinkimus kiek daugiau balsų Europoje gali surinkti antieuropietiškos politinės jėgos ir tradicinės partijos „kiek prasiskies“.

„Balsuoju visada, o iš anksto balsavau dėl to, kad dabar tai patogiau“, – BNS sakė ir 57-erių pardavimų specialistė Raimonda Misevičienė.

Kartu valią pareikšti atvykęs jos vyras, 58-erių programuotojas Valdas Misevičius sako nepraleidęs progos balsuoti, nes neabejoja, kad Europos Parlamentas yra svarbi institucija, priimanti kiekvienai šaliai nariai svarbius sprendimus.

„Tikimės, kad bus vieningi Lietuvos klausimu ir gerai atstovaus Lietuvai. Manau, svarbiausia yra užsienio politika, bet vidaus politikos, ekonomikos taip pat reikėtų nepamiršti“, – kalbėjo jis.

Lukiškių aikštėje nuo ryto buvusi Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkė žurnalistams sakė besitikinti, kad rinkėjų aktyvumą gali paveikti tiek geri orai, tiek ir tai, jog šiemet EP rinkimai nesutampa su prezidento.

Manau, svarbiausia yra užsienio politika, bet vidaus politikos, ekonomikos taip pat reikėtų nepamiršti.

„Žinoma, tai gali turėti įtakos, ir tikrai, Lietuva derėjosi dėl to, kad šie rinkimai vyktų kartu su prezidento rinkimais. Bet kai mūsų buvo prezidento rinkimų antras turas, daugumoje ES narių buvo valstybinės šventės, tad negalėjo padaryti jų tą pačią dieną“, – žurnalistams sakė Lina Petronienė.

„Šįkart nepasisekė loterijoje, bet turime daug platesnes galimybes balsuoti, nei turėjome anksčiau, nes ir balsavimas iš anksto yra populiaresnis, ir daugiau vietų yra, galima balsuoti bet kurioje rinkimų apylinkėje, tad tikimės, kad rinkėjai ateis ir išreikš savo valią“, – pridūrė ji.

Kaune iš anksto balsuoti norinčių rinkėjų bus laukiama Kauno miesto savivaldybės pastate ir Kauno rajono savivaldybės pastate.

Klaipėdoje išankstinis balsavimas vyks Klaipėdos miesto savivaldybės pastate.

Rinkimų sekmadienį balsuoti vėl bus galima visoje Lietuvoje, nepriklausomai, kur rinkėjas registruotas.

Į balsavimo vietas dėl pagrįstų priežasčių negalintiems atvykti rinkėjams bus sudaromos sąlygos balsuoti jų buvimo vietose.

Birželio 5–7 dienomis bus organizuojamas balsavimas ligoninėse, socialinės globos ir rūpybos įstaigose, kariuomenės vienetuose ir bausmių atlikimo vietose.

Birželio 7–8 dienomis rinkimų komisijų nariai organizuos balsavimą rinkėjų namuose. Balsuoti namuose gali rinkėjai su negalia, juos namuose slaugantys asmenys, dėl ligos nedarbingi žmonės ir rinkėjai, sulaukę 70 ir daugiau metų.

Lietuva EP rinkimuose rinks 11 europarlamentarų, dėl mandatų varžysis 14 partijų ir vienos koalicijos sąrašai.

Rinkimuose dalyvaus Darbo partija, Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“, Krikščionių sąjunga, Laisvės partija, Liberalų sąjūdis, Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partija, Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga, Lietuvos regionų partija, Lietuvos socialdemokratų partija, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, Lietuvos žaliųjų partija, Nacionalinis susivienijimas, partija „Laisvės ir teisingumas“, Tautos ir teisingumo sąjunga (centristai, tautininkai), Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai.

Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partija ir Žemaičių partija sudarė „Taikos koaliciją“.

Iš viso į EP kandidatuoja 320 politikų, jų amžiaus vidurkis – 52 metai.