Dalybos: teismas nusprendė, kad prieš dešimtmetį viršininko L.Kavaliausko vadovaujama Klaipėdos apskrities administracija valstybės žemę pardavė neteisėtai. Uostamiesčio meras griebėsi už galvos sužinojęs, kad už šį sandorį dabar turės atsiskaityti savivaldybė.
© Vytauto Liaudanskio nuotr.

Valdininkų veiklos rezultatai šturmuoja dar neregėtas absurdo aukštumas. Prieš 10 metų apskrities valdžios parduota Klaipėdos žemė turi būti grąžinta valstybei. Taip nusprendė teismas. Šis precedento neturintis procesas iš miesto dabar pareikalaus ne vieno milijono litų.

Savivaldybei iškrėtė kiaulystę

Kol valstybė nežino, kaip elgtis su pajūrį apraizgiusiu neteisėtų statybų voratinkliu, išlindo dar vienas apskrities administracijos palikimas, dėl kurio užvirusią košę teks srėbti uostamiesčio savivaldybei.

Klaipėdos apygardos teismas patenkino apygardos vyriausiojo prokuroro ieškinį, kurį jis pateikė gindamas viešąjį interesą dviejose civilinėse bylose.

Vienoje įmonė "Sidabrinis elnias", valdanti buvusio "Baltijos" viešbučio pastatą Herkaus Manto ir J.Janonio gatvių sankryžoje, įpareigota grąžinti žemę valstybei.

Sprendimas: dešimtmečius dūlėjusį "Baltijos" viešbutį įsigijusi įmonė taip pat turės grąžinti žemę valstybei.

Net tris sklypus valstybei grąžinti turės kompanija KLASCO.

Po dešimties metų šiuos sandorius pripažinus niekiniais, teismas nesiaiškino ankstesniųjų sprendimų kaltininkų.

Buvę apskrities viršininkai, pardavę bendrovėms valstybinę žemę, nebus baudžiami, nes viršininko administracija skaičiuoja paskutinius gyvavimo mėnesius.

Pinigus už žemę verslininkams turės grąžinti savivaldybė ir valstybė.

Investavo triskart daugiau

Klaipėdos jūrų krovinių kompanija KLASCO civilinėje byloje įpareigota grąžinti tris sklypus Uosto gatvėje.

Teismas konstatavo, kad Uosto g. 20, 32 ir 33 numeriais pažymėti sklypai patenka į miesto istorinės dalies teritoriją, kuri priskiriama prie Žemės reformos įstatyme minimos neprivatizuojamos žemės teritorijos.

Todėl ji negalėjo būti privatizuojama.

Teismas įpareigojo bendrovei grąžinti sumokėtus pinigus. Iš viso už tris sklypus 2000 metais KLASCO sumokėjo 2,4 mln. litų.

Tačiau įmonė už šį sandorį įsipareigojo per penkerius metus miesto reikmėms skirti apie 9 mln. litų.

Bendrovė pasirašė sutartį su Klaipėdos savivaldybe ir finansavo Naujojo Sodo gatvės projektavimą, nes miesto biudžete tam trūko lėšų.

KLASCO taip pat apmokėjo Uosto ir Naujosios Uosto gatvių sankryžos kvartalo sutvarkymo darbus.

Sprendimą dar skųs

KLASCO atstovaujantis advokatas Jovitas Elzbergas tvirtino, kad nesutinka su teismo sprendimu.

"Manome, kad sprendimas yra nepagrįstas ir neteisingas, nebuvo įvertintos visos su byla susijusios aplinkybės ir neatitinka analogiškų bylų teismų praktikos. Todėl bus pateiktas apeliacinis skundas ir prašoma sprendimą naikinti", – komentavo kompanijos advokatas J.Elzbergas.

Pasak jo, KLASCO, kaip ir keliasdešimt įmonių, kurių sklypų įsigijimas yra ginčijamas, teisėtai įsigijo žemę ir dar kelis kartus daugiau nei kainavo sklypai investavo į miesto infrastruktūrą.

"KLASCO mano, kad elgėsi ir elgiasi teisėtai, ir tai yra naudinga valstybei, nes jei nebūtų įsigijusi, vis tiek turėtų teisę tuos pačius sklypus nuomoti ir vykdyti juose ūkinę veiklą. Įsigydama sklypus KLASCO įsipareigojo į miesto infrastruktūrą investuoti 8,9 mln. litų ir 2001–2005 metais savo įsipareigojimus įvykdė", – teigė J.Elzbergas.

Aišku viena, kad įmonė turės rimtą pagrindą reikalauti grąžinti investicijas.

Sklypų vertė išaugo

Analogiškoje padėtyje ir miesto centre prieš šešerius metus 8,5 aro sklypą įsigijusi įmonė "Sidabrinis elnias".

Už šį sandorį bendrovė valstybei sumokėjo per 100 tūkst. litų.

Teismas nurodė taikyti restituciją, o pinigus įmonei pavesta sumokėti Klaipėdos apskrities viršininko administracijai.

"Mes patirsime nuostolių. Normalioje valstybėje taip nebūna. Juk už tuos pinigus prieš šešerius metus galėjome įsigyti sklypą normalioje vietoje, dėl kurio nereikėtų bylinėtis. Kitas klausimas – dabar žemės kainų nė iš tolo negalima lyginti su tuometėmis. Ką dabar galima nupirkti už 100 tūkst. litų?" – klausė įmonės vadovas Rimgaudas Kunstmonas.

Gali tapti ir vagimi

Prieš keletą metų kilus idėjai atgaivinti pagrindinę miesto gatvę buvo sumanymų šioje vietoje projektuoti itin įdomų pastatą.

"Nusvyra rankos, nes mūsų valstybėje nieko neįmanoma daryti teisėtai ir pagal įstatymus, nes po dešimties metų gali paaiškėti, kad tu kažką galbūt net pavogei. Vieną dieną sužinai, kad viskas yra neteisėta, nors visų institucijų parašai ir leidimai buvo. Nustatyta tvarka kreipėmės, davė, tad ir nupirkome", – tikino R.Kunstmonas.

Verslininkas tikino, kad tarsis su advokatais ir spręs, ar skųsti šį sprendimą.

Įmonė tam tikslui dar turės sumokėti per 5 tūkst. litų žyminio mokesčio.

Už klaidas – iš kitų kišenės

Šių sandorių metu Klaipėdos apskričiai vadovavo tuometis viršininkas Laisvūnas Kavaliauskas.

Vakar jis džiaugėsi, kad suėjo senatis ir baudžiamoji atsakomybė jam negresia. Tačiau stebėjosi, kad ši žemės pardavimo sutartis tapo neteisėta tik po 10 metų.

"Keista situacija. Nors menkai prisimenu detales, tačiau pamenu, kad buvo galima sudaryti trišales sutartis. Kaip šiuo atveju, sutartį pasirašė savivaldybė, apskritis ir bendrovė. Kiek pamenu, net tuometis susisiekimo ministras Algis Žvaliauskas buvo atvykęs ir kėlė šampano taurę už šį projektą. Išties keista situacija", – tvirtino L.Kavaliauskas.

Dabartinis viršininko pavaduotojas Artūras Šulcas tikino, kad nors apskritis ir įpareigota grąžinti pinigus verslininkams, tačiau tai turės padaryti kiti.

"Apskritis jokių pinigų negavo, gavo savivaldybė ir valstybė. Buvo sumokėta į biudžetą. Tai, kad apskritys naikinamos, nereiškia, kad jų įsipareigojimų niekas neperims", – aiškino A.Šulcas.

Žemiau sveiko proto

Klaipėdos meras apstulbo išgirdęs, kad iš biudžeto savivaldybei tektų grąžinti milijonus.

"Tuomet buvo investuoti didžiuliai pinigai į fantastišką įvažą į Naujojo Uosto gatvę. Nemačiau teismo nutarties, tačiau reikėtų vadovautis protingumo kriterijais. Absurdas. Kur tai matyta? Mes, miestas, privalėsime bendrovei padengti šias investicijas? Kur dešimt metų buvo visos kontroliuojančios institucijos, jei po tiek laiko paaiškėja, kad sandoriai buvo neteisėti? Iš miesto biudžeto nebus tokių lėšų. Tai yra žemiau sveiko proto", – piktinosi Klaipėdos meras Rimantas Taraškevičius.