Prancūzijoje renkamas naujasis prezidentas

Prancūzijos rinkėjai sekmadienį pradėjo balsuoti prezidento rinkimų, kuriais gali pasibaigti audringa Nicolas Sarkozy valdymo epocha, pirmajame rate.

Apie 85 tūkst. balsavimo apylinkių atsidarė 8 val. vietos (9 val. Lietuvos) laiku ir didžiuosiuose miestuose veiks iki 20 val. (21 val.).

Apie 44,5 mln. balso teisę turinčių piliečių galės rinktis iš dešimties kandidatų, tarp jų dabartinio šalies vadovo N.Sarkozy, Socialistų partijos kandidato Francois Hollande'o (Fransua Holando) ir ultradešiniojo Nacionalinio fronto vadovės Marine Le Pen (Marin Le Pen).

Šeštadienį Prancūzijos piliečiai jau galėjo balsuoti abiejuose Amerikos žemynuose, taip pat kai kuriose atokiose užjūrio teritorijose - Ramiojo, Indijos ir Atlanto vandenynų salose, kur teisę balsuoti turi 882 tūkst. žmonių.

Per paskutinį rinkimų kampanijos susitikimą penktadienį, prieš pat įsigaliojant agitacijos draudimui, N.Sarkozy pareiškė savo šalininkams, kad atėjo „tiesos akimirka“.

Anksčiau penktadienį duodamas interviu vienam Prancūzijos radijui, N.Sarkozy neįprastai atgailavo, pripažindamas savo „klaidas“ po to, kai buvo ištrinktas į prezidento postą 2007 metais. Jis sakė, kad ne iš karto suprato „simbolinį prezidento vaidmens matmenį“.

Prancūzija yra branduolinį ginklą turinti valstybė, JT Saugumo Tarybos narė, dešimtoji pasaulyje ekonomika, vertinant pagal Bendrąjį vidaus produktą (BVP). Šalies prezidentui priklauso ypatingos asmeninės galios.

N.Sarkozy, nepaisant kritikos dėl itin aktyvaus vadovavimo stiliaus, savo instituciją padarė dar labiau įtakingą, sumažindamas ministro pirmininko vaidmenį ir faktiškai prisiimdamas atsakomybę už kasdienius valstybės reikalus.

Šių metų prezidento rinkimai taps tam tikru išbandymu N.Sarkozy asmeniniam įvaizdžiui, ypač polinkiui į prašmatnų gyvenimą, dėl ko jis pelnė pravardę „blizgučių prezidentu“.

„Turime atsikratyti Sarkozy“, - rinkimų išvakarėse per gatvės protestą sakė trombonistas Marcas Boitelis (Markas Buatelis). – Žmonėms tiesiog reikia darbo."    

F.Hollande'as, kuris, kaip rodė apklausos, turi daugiausiai galimybių patekti į antrąjį rinkimų ratą, kurstė „antisarkozizmo“ bangą.

Apklausos rodė, kad tiek N.Sarkozy, tiek F.Hollande'as, kurie abu yra 57 metų, per pirmąjį turą surinks mažiau nei 30 proc. balsų ir kad socialistas nežymiai pirmauja pagal populiarumą.

Dar trys kandidatai gali surinkti dviženklį skaičių (išreikštą procentais) - tai M.Le Pen, kraštutinių kairiųjų kiršintojas Jeanas-Lucas Melenchonas (Žanas Liukas Melanšonas) ir veteranas centristas Francois Bayrou (Fransua Beru).

Prancūzijoje kairieji valdžioje paskutinį kartą buvo 1995 metais, o anksčiau 5-ojoje respublikoje buvo tik vienas kairiųjų pažiūrų prezidentas – socialistas Francois Mitterrand’as (Fransua Miteranas).

Jeigu, kaip rodo apklausų rezultatai, N.Sarkozy pralaimėtų antrąjį turą gegužės 6 dieną, jis būtų pirmasis nuo 1981 metų Prancūzijos prezidentas, neperrinktas antrai kadencijai. Paskutinis prezidentas, vadovavęs šaliai tik vieną kadenciją, buvo centro kairiųjų pažiūrų Valery Giscard’as d’Estaing’as (Valeri Žiskaras d'Estenas).

Pagal Prancūzijos įstatymus, jeigu nei vienas kandidatas nesurenka 50 proc. ar daugiau balsų, du daugiausiai balsų surinkę kandidatai varžosi antrame rinkimų rate, kuris šiemet vyktų gegužės 6-ąją.

Tiek N.Sarkozy, tiek F.Hollande'as žadėjo subalansuoti šalies biudžetą, nors socialistas kandidatas ragina skatinti euro zonos ekonomikos augimą, o ne vien vykdyti biudžeto išlaidų taupymo priemones, už kurias pasisakė N.Sarkozy, palaikydamas Vokietijos kanclerės Angelos Merkel poziciją.

Dėl šių abiejų Europos lyderių bendradarbiavimo jų kritikai viešai kėlė klausimus, ar į Prancūzijos prezidento postą kandidatuoja „Merkozy“.

Šalyje padidėjęs nepasitenkinimas ekonomikos politika itin suaktyvėjo abiejuose politinio spektro kraštuose, o kova dėl trečios vietos žada būti tokia pat jaudinanti, kaip ir dėl pirmųjų dviejų.

Manoma, kad dėl trečiosios vietos Kairiojo fronto kandidatas J.L.Melenchonas, kurį prieš rinkimus palaikydavo 12-15 proc. apklausų respondentų, sekmadienį kovos su ultradešiniųjų lydere M.Le Pen.

Ugninga retorika pasižymintis J.L.Melenchonas užsitikrino komunistų, trockininkų ir antikapitalistų palaikymą, o į jo susitikimus su rinkėjus suplūsdavo didžiulės šalininkų minios.

Ekspertai sako, jo jeigu J.L.Melenchonas sekmadienį liktų trečias, tai paskatintų F.Hollande'ą dar labiau pasukti į kairę prieš antrąjį ratą gegužės 6-ąją.

Prancūzijos politikos apžvalgininkai, kad J.C.Melenchono sėkmė gali iš dalies siejama su jo sprendimu atvirai stoti prieš Nacionalinį frontą per rinkimų kampaniją - šią strategiją jie vadino „kovas Frontas prieš Frontą“.

43 metų M.Le Pen, kuri yra jauniausioji Nacionalinio fronto įkūrėjo Jeano Marie Le Peno (Žano Mari Le Peno) dukra, per apklausas palaikydavo 14-17 proc. respondentų.

Tačiau apžvalgininkai pažymi, kad Nacionalinio fronto šalininkų ratas dažnai netiksliai atspindimas apklausose, nes daugelis rinkėjų linkę neatskleisti, kad jiems priimtinesni ultradešiniųjų kandidatai.

Šis fenomenas, padėjęs M.Le Pen tėvui patekti į 2002 metais vykusių prezidento rinkimų antrąjį turą, išliko tarp prancūzų rinkėjų, praėjus dešimtmečiui.

Galutinis gegužės 6-osios balsavimo laimėtojas dar turės laimėti įstatymų leidėjų rinkimus birželį, kad užsitikrintų savo valdžią, tačiau bet kuris Prancūzijos lyderis su parlamento dauguma turi daug erdvės manevrui.

Pirmosios oficialios rinkimų balsavimo prognozės bus paskelbtos netrukus po to, kai užsidarys balsavimo apilinkės.

Šalies rinkimų priežiūros komisija pagrasino didelėmis piniginėmis baudomis nubausti bet kokią šalies žiniasklaidos priemonę, kuri pažeistų rezultatų skelbimo embargą.

1977 metų įstatymas draudžia skelbti preliminarius rezultatus, kad tai neturėtų įtakos vėliau prie urnų atėjusiems rinkėjams.

Per praėjusius rinkimus prancūzai masiškai ieškojo žinių apie rinkimų eigą Šveicarijos ir Belgijos laikraščių internetinėse svetainėse.