Populiariosios operetės „Vienos kraujas“ krikštatėvis

Šiandien Muzikiniame teatre diriguodamas J.Strausso "Vienos kraują", savo 70-ąjį gimtadienį minės čia ketvirtį amžiaus vyriausiuoju dirigentu dirbęs Stasys Domarkas.

Įžiebė D.Dirginčiūtės žvaigždę

Maestro S.Domarkas, 1992 m. Kauno muzikinį teatrą iškeitęs į Klaipėdos, savo jubiliejiniam vakarui visgi pasirinko jo kūrybos lopšiu tapusią laikinąją sostinę ir pasaulio rekordo titulo vertą jo pirmąjį savarankišką darbą šiame teatre – "Vienos kraują". "Kai po studijų Leningrado N.Rimskio-Korsakovo konservatorijoje išlaikiau valstybinį egzaminą, prie manęs priėjo iš Kauno atvažiavęs Muzikinio teatro vyriausiasis režisierius Rostislavas Andrejevas ir pakvietė dirbti Kaune. Netrukus, 1967 m. pavasarį gavau paskyrimą į šį teatrą, tačiau nespėjau kojos įžengti į teatrą, kai trenkė perkūnas, – Maskvoje žuvo R.Andrejevas. Tad pirmą kartą Muzikinio teatro orkestrui dirigavau per R.Andrejevo laidotuves", – dirigento karjeros pradžią prisiminė S.Domarkas.

Ši nelaimė netrukus atsivedė už parankės kitą – kitų metų pradžioje mirė teatre dirbęs garsusis kompozitorius ir dirigentas Juozas Indra. Jaunojo S.Domarko pečius užgulė didžiulė atsakomybė, tačiau su anuometiniu teatro direktoriumi Vladu Varčiku, jis sėkmingai perėmė daugumą pastatytų spektaklių ("Rigoletą", "Demoną", "Simoną Bokanegrą" ir kt.), o 1968 m. pavasarį realizavo R.Andrejevo idėją – pastatyti "Vienos kraują". Šios operetės premjera įvyko balandį ir štai jau 41 metus spalvingas, vos du kartus atnaujintas spektaklis laikosi repertuare iki šiol. Vargu ar yra pasaulyje antra tokia operetė, atlaikiusi tokią metų tėkmę. Beje, šis maestro "pirmagimis" garsus ir tuo, kad nuo premjerinio spektaklio iki šiol jame dainuoja ta pati grafienė Cedlau – Danutė Dirginčiūtė. Būtent nuo šio spektaklio prasidėjo jaunosios primadonos epocha, kuri tęsiasi ligi šiol.

Kviesdavo ir ant kilimėlio

"Maestro visada buvo reiklus ir konkretus, taupus komplimentams. Po spektaklio eidavome pas jį "ant kilimėlio" atsiimti "pipirų", kurie buvo labai vertingi ir naudingi kiekvienam mūsų. Beje, prisimenu, pirmaisiais metais "Vienos kraujas" turėjo milžinišką pasisekimą – žiūrovai nepaleisdavo mūsų po spektaklio nuo scenos – plodavo po penkias minutes be pertraukos. Šio spektaklio premjeros metai man įsimintini dar ir tuo, kad gimė dukra Aurelija", – pasakojo šiandien operetėje "Vienos kraujas" vėl dainuosianti D.Dirginčiūtė.

Ilgametė Muzikinio teatro literatūrinės dalies vedėja Daina Klimauskaitė įsidėmėjo S.Domarko su Vlada Mikštaite statytą spektaklį W.A.Mozarto "Figaro vedybas", A.Kolperio "Lošimą", V.Šebalino "Užsispyrėlės sutramdymą" ir daugybę kitų iš 31 jo kurtų muzikinių spektaklių. "Maestro iniciatyva buvo padidintas orkestro muzikantų skaičius, jis važiuodavo į Kultūros ministeriją dėl jų atlyginimų padidinimo, buvo reiklus ir kartu teisingas – stengdavosi duoti vaidmenis visiems artistams. Net buvo specialiai pastatęs O.Felcmano muzikinę komediją "Seni namai", kurioje vaidino vien garbaus amžiaus aktoriai", – po savo atmintį naršė D.Klimauskaitė.

Diskusijos "Tulpėje"

Stovėdamas Muzikinio teatro orkestro duobėje S.Domarkas atkreipė dėmesį į ilgakoję smuikininkę Kristiną. Kadangi sovietmečiu teatre buvo populiarūs baliukai, tai viename pobūvių ir užsimezgė teatro vyriausiojo dirigento ir orkestro smuikininkės draugystė, vainikuota vedybomis ir dviejų dukrų, Monikos ir Barboros, gimimu.

"Bendro gyvenimo pradžia buvo sunki, – neslėpė Kristina Domarkienė – Kauno simfoninio orkestro smuikininkė, J.Gruodžio konservatorijos dėstytoja. – Juk aš nemokėjau nė kiaušinienės žmoniškai iškepti. Stasys mane daug ko virtuvėje išmokė. Dar ir dabar gaunu pastabų, pavyzdžiui, dėl žuvų patiekalų, kuriuos jis, gyvendamas prie jūros, gamina geriau nei aš".

Maestro prisiminė laikus, kai, būdamas jaunas Kauno muzikinio teatro vyriausiasis dirigentas, gyveno nedideliame viešbutyje Laisvės alėjoje. Tad kiekvieną rytą pusryčiaudavo kauniečių nostalgiškai prisimenamoje "Tulpytėje", o pietaudavo – "Tulpėje". Čia, kaip ir tarpukariu, rinkdavosi kūrybos žmonės. "Per vienus pietus – atrodo, tai buvo 1969-aisiais – su kompozitoriumi Antanu Rekašiumi ir poetu Antanu Drilinga sutarėme dėl būsimo kūrinio. Taip po pašnekesių "Tulpėje" buvo sukurta opera oratorija "Šviesos baladė", už kurią mūsų teatras pelnė anuometinėje Sovietų Sąjungoje antrąją premiją. Po šios sėkmės sumanėme sukurti vieną pirmųjų lietuviškų miuziklų "Pagramančio šnekučiai". Jos libretą pagal Petro Cvirkos "Meisterį ir sūnus" parašė A.Drilinga, o muziką sukūrė Algimantas Bražinskas. Aš pagal jo parengtą klavyrą parašiau orkestruotę. Šie keli pavyzdžiai byloja, kaip svarbu turėti bendraminčių", – pabrėžė maestro.

Subūrė simfoninį orkestrą

S.Domarko gyvenimas susiklostė taip, kad 1992 m. jis išvažiavo dirbti į Klaipėdos muzikinį teatrą. Teko ir vadovu būti, ir vyriausiuoju dirigentu, ir dirigentu, o 2005 m. tapo šio teatro meno vadovu. Gyvendamas Klaipėdoje, subūrė Mažosios Lietuvos simfoninį orkestrą. "Tai buvo mano subtilus triukas. Juk tokiame nedideliame mieste buvo neįmanoma suburti simfoninį orkestrą. Tad aš jį įkūriau Muzikinio teatro muzikantų bazėje, papildęs ją keliais talentingais nariais. Kartu nušoviau ir antrą zuikį – išsprendžiau teatro orkestro užimtumo problemą. Su šiuo simfoniniu orkestru parengėme ne vieną programą, koncertavome ne tik Lietuvoje, bet ir įvairiose užsienio šalyse", – pasakojo maestro.

Kadangi S.Domarko gimtinė beveik ribojasi su Plunge, tai nenuostabu, kad šis miestas suteikė maestro Garbės piliečio titulą. S.Domarkas priėmė tai ne tik kaip jo kūrybinio kelio įvertinimą, bet ir kaip įpareigojimą. Tad niekada vietoje nenustygstantis maestro, aplankęs Mykolo Oginskio dvarą, apžiūrėjęs arklių maniežą arklidėse ir įvertinęs gerą jo akustiką, sumanė čia įrengti koncertų salę. Taip radosi simfoninės muzikos festivalių Oginskio dvare idėja, kurią maestro, remiamas Plungiškių draugijos prezidento P.Lubio, M.Oginskio menų mokyklos direktorės Genovaitės Žiobakienės ir kitų bendraminčių, sėkmingai realizavo: subūrė M.Oginskio simfoninį orkestrą, pakvietė simfoninius orkestrus iš kitų šalių, geriausius Lietuvos atlikėjus. Šio festivalio populiarumas, be abejonės, turėjo įtakos tam, kad Plungė šiemet paskelbta Lietuvos kultūros sostine.

Rengiasi naujam pastatymui

Maestro labai vertina draugystę su kauniečiu kompozitoriumi Giedriumi Kuprevičiumi. "Pagrindinės Klaipėdos gatvės pavadinimas man priminė filmą "Herkus Mantas", kuriam muziką sukūrė Giedrius Kuprevičius. Tad aš jam pasiūliau parašyti operą ta pačia tema, bet kitu pavadinimu – "Prūsai". Dabar mūsų teatras laukia Giedriaus baigiamos kurti operos "Veronika" pagal Vienuolio "Paskenduolę", – vardijo maestro.

Dirigento ir smuikininkės šeimoje išaugusios dukros taip pat pasirinko kūrybinį darbą – Barbora groja S.Domarko brolio Juozo vadovaujamame Nacionaliniame simfoniniame orkestre, Monika tapo žinoma žurnaliste, o jos sūnus Tadas mokosi Vilniaus M.K.Čiurlionio menų gimnazijoje groti violončele. Ką gali žinoti – gal ir jis taps toks garsus, kaip jo senelis, kurį prieš 20 metų didžiuliame paveiksle, kabančiame jo bute Kaune, įspūdingai įamžino Pranas Griušys, nutapęs maestro, diriguojantį simfoniniam orkestrui.

Jubiliejinio vakaro "Vienos kraujas"

Šią operetę 1968 m. pastatė estų režisierius P.Miagi.

Spektaklio dailininkas – estas E.Renteris.

Operetė buvo atnaujinta 1985 ir 2001 m. (režisierius G.Žilys, dirigentas J.Geniušas, dailininkė J.Malinauskaitė).

Šiame J.Strausso kūrinyje parodijuojami 1814 m. Vienos kongreso įvykiai.

S.Domarko jubiliejui skirtame spektaklyje dainuos D.Dirginčiūtė, N.Vilkanauskaitė, G.Pečkytė, L.Vizbaraitė, G.Maciulevičius, B.Tamašauskas.