Kojose – visa tiesa!

Ar žinote, kad moterų kojų padėtis, nepriklausomai nuo to – sėdi ar stovi, gali daug ką pasakyti apie kai kuriuos jos charakterio bruožus, temperamentą ir asmenybę?

Stovimoji padėtis

– Jeigu dama paprastai stovi tiesiai, kojos suglaustos, reiškia, ji santūri, praktiška, kantri. Visi pripažįsta, kad ji gera draugė, ir ja galima pasikliauti. Tačiau kažkoks šaltumas jos išvaizdoje kartais trukdo užmegzti kontaktą su aplinkiniais.

– Jei moteris paprastai stovi atsirėmusi viena koja, o kitą šiek tiek atkiša į priekį, peršasi išvada, kad ji mėgsta būti dėmesio centre. Tokia moteris – aktyvaus temperamento, ji žino, ko nori, ir siekia to, lanksčiai elgdamasi ir blaiviai mąstydama. Pasitikėjimas savimi jai suteikia jėgų siekti valdžios.

– Paprastai ji stovi plačiai išskėtusi kojas. Tai stipri ir užsispyrusi natūra. Jai sunku atsisakyti kokio nors ketinimo ar idėjos.

– Dažniausiai ji stovi sukryžiuotomis kojomis. Tai pirmas požymis, kad ji garbėtroška ir dažnai būna nekantri siekdama savo planų. Azartiškas, gana jaudrus temperamentas žadina jos veiklumą. Energija ir dinamiškumas – štai jos koziriai.

Sėdimoji padėtis

– Jei dama paprastai sėdi “užkabinusi” vieną koją už kitos, reiškia, ji labai santūri, nepakankamai pasitiki savimi ir net neryžtinga.

– Paprastai ji sėdi užkėlusi koją ant kojos. Nesvarbu, kurią koją ji užkelia ant kurios, ji visiškai pasitiki savimi ir neabejoja, kad daro aplinkiniams gerą įspūdį. Tai žmogus, gebantis gyventi ir išnaudojantis tuos gebėjimus.

– Mėgstama poza – ji sėdi tiesiai suglaudusi kojas, truputį atkišusi jas į priekį, pasirėmusi visa pėda. Tokia moteris – nuoširdi, sąžininga, vadinasi, atvira. Jai būdingos tokios savybės kaip tikslumas, metodiškumas, pedantiškumas, įgimtas tvarkos siekimas. Išoriškai ji atrodo šiek tiek šalta, tačiau tai apgaulingas įspūdis. Ji turi auksinę širdį.

– Dažniausiai ji sėdi šiek tiek ištiesusi kojas į priekį ir sukryžiavusi jas. Tai valdinga, pavydi natūra. Ji mėgsta pirmauti visuomet ir visur. Su ja nelengva bendrauti. Jei gyvenime jai tenka kažką spręsti, dažniausiai ji būna neryžtinga.

Eisena

Pasirodo, labai svarbu, kaip moteris vaikšto:

– laiminga moteris dažniausiai eina lengvai ir gražiai,

– moterį, savarankiškai pasiekusią karjerą, pastebėsi iš karto: ji žengia aukštai iškėlusi galvą ir drąsiai žiūrėdama į aplinkinių veidus,

– šleivoja bugščios, kompleksuotos, savimi nepasitikinčios moterys. Jos sunkiai pradeda bendrauti su aplinkiniais ir dažnai yra vienišos,

– moteris, be vargo einanti į kompromisus, stipriau mina kulnimis. Tokia moteris nesunkiai keičia savo požiūrį priklausomai nuo nuotaikos ir aplinkybių.

Kojų ilgis

Moterys, kurių kojos trumpos, ant žemės stovi tvirtai ir pasitikinčiai, nors jas kamuoja nuotaikų kaita. Būdamos realistės, gyvenimiškas problemas jos sprendžia lengvai ir greitai, nesiimdamos kokių nors neapdairių veiksmų. Priklausomai nuo asmeninių interesų jos be vargo gali keisti savo pažiūras, siekti pačių netikėčiausių kompromisų.

Ilgų kojų savininkės – jausmingos ir romantiškos natūros, jos mėgsta svajoti, dažnai joms būna sunku susidoroti net su nedidelėmis problemomis. Jos sunkiai išsižada savo principų.

Tokia geografija

Gražios ilgos kojos – moterų pasididžiavimas ir atvirkščiai, netaisyklingos formos kojas moterys priverstos slėpti po ilgais sijonais. Pasirodo, kojų ilgis priklauso nuo paveldėtinių geografinių rodiklių. Moterų, gimusių dykumoje, savanoje ar šaltose geografinėse juostuose, kojos ilgesnės nei tų, kurios gimė šiltuose ir drėgnuose kraštuose, arčiau ekvatorijos. Negrės, kurios ūgis toks pat kaip ir baltaodės moters, kojos trimis centrimetrais ilgesnės. Be to, negrės turi ilgesnius klubus, kurie viršutinėje dalyje po truputį siaurėja. Šiaurės Europos tauta taip pat pasižymi lieknomis kojomis, tačiau jos vis dėlto ne tokios grakščios. Viduržemio jūros gyventojos ilgų kojų neturi, jų raumenys reljefiškesni, o pėda nedidelė. Rytiečiai ir azijiečiai taip pat turi trumpesnes kojas.

R.B.