„Kauno dienos“ vėliava – virš Europos

Trijų septynetų diena

Liepos 27-osios Elbrusos šturmas, pasak komandos, skiriamas taikai ir santarvei tarp viso pasaulio žmonių – nesvarbu, kokie jų įsitikinimai, patirtys, galimybės, profesijos, pomėgiai, amžius, pasaulėžiūra, tautybė ar religija. Ekspedicijos leitmotyvą padiktavo Elbruso šlaituose įkurtos "Mir" kalnų stoties pavadinimas. Rusų kalba viena iš nedaugelio, kurioje tas pats žodis reiškia ir taiką, ir pasaulį. Visa narsuolių komanda nuo Europos stogo išsiuntė taikos linkėjimus pasauliui.

Nepaisant sunkumų ir iššūkių, pasiekti Europos stogu vadinamą viršukalnę pavyko visiems dvylikai lietuvių. Ekspedicijai vadovavęs D. Babilas neslepia džiaugsmo, kad užsibrėžtas tikslas pasiektas trijų septynetų dieną.

"Neprireikė rezervinių dienų, nes oro sąlygos buvo neįtikėtinai palankios. Po kelių itin lietingų ir vėjuotų dienų debesys išsisklaidė, danguje sužibo žvaigždės ir nušvito saulė. Siekdami išnaudoti gerą progą viršūnės šturmui, tą naktį iš bazinės stovyklos pasuko nemažai ekspedicijų ir pavienių alpinistų", – neišdildomais įspūdžiais dalijosi D. Babilas.

Lietuvių komanda startavo 3 val. nakties ir saulėtekį pasitiko jau būdama ant pietinio Elbruso šlaito beveik 5 000 m aukštyje.

"Ta paskutinė naktis prieš viršūnę visada būna pilna paslapčių, jaudulio ir nerimo. Dėliojiesi daiktus, valgai naktinius pusryčius, nubrauki panikos ašaras ir susikaupęs ruošiesi svarbiam susitikimui", – atmintyje įsirėžusias akimirkas vardija ekspedicijos dalyvė Ingrida Veliutė.

Atsakingas pasiruošimas

Pasiruošimas šiai ekspedicijai tęsėsi nuo žiemos. Jos dalyviai treniravosi ne tik Lietuvoje, šią vasarą taip pat kopė Tatrų ir Pirėnų kalnuose.

Ta paskutinė naktis prieš viršūnę visada būna pilna paslapčių, jaudulio ir nerimo. Dėliojiesi daiktus, valgai naktinius pusryčius, nubrauki panikos ašaras ir susikaupęs ruošiesi svarbiam susitikimui.

"Liepos 21 d. Rusijos Kaukaze vyko keturi aklimatizacijos žygiai, per kuriuos buvo nuosekliai didinamas pakilimo virš jūros lygio aukštis, taip pat atliktos treniruotės su ledkirčiais. Aklimatizuotis padėjo ir keturios naktys, praleistos gyvenant Elbruso bazinėje stovykloje, kuri įrengta 3 900 m aukštyje", – pasakojo vadovas.

Tinkamas pasirengimas svarbiam žygiui diktavo gerą visos komandos tempą. Nors tikslo skubėti nebuvo, visa komanda stengėsi laikytis išvien ir sparčiais žingsniais lenkė kitas komandas.

"Pirmame sustojime paklaikusiu žvilgsniu prislenka keistuolis, bandantis "išsinuomoti" akinius 5 km aukštyje. Be jų kopti neįmanoma, tačiau tenka nuvilti išsiblaškiusį keleivį. Vėliau į mūsų vorelę įsipainioja svetimų alpinistų šąlančiomis rankomis ir kojomis. Juos taip pat tenka apeiti, kad neblaškytų ir neerzintų trikdančiais judesiais", – apie kitus viršukalnę siekiančius keleivius pasakojo I.Veliutė.

Džiaugsmo ašaros

Pasiekę viršūnę ekspedicijos dalyviai neslėpė džiaugsmo ašarų, apsikabino ir, pasak jų, aiškiai suprato, kad šios nakties ir dienos nepamirš visą gyvenimą.

"Pusei komandos tai buvo jau antras bandymas pasiekti Elbruso viršūnę. 2014 m. rugpjūčio 20 d. pavyko pasiekti 5 364 m aukštį, bet likus mažiau nei 280 m teko apsigręžti ir lipti žemyn dėl itin stipraus vėjo ir sniego pūgos. Šiemet Elbrusas priėmė labai svetingai", – apie antrą priimtą iššūkį pasakojo D. Babilas.

Nors į Elbruso viršūnę jau yra kopusių nemažai lietuvių, ši komanda buvo viena didžiausių per pastarąjį laiką.

Narsuoliams pavyko sėkmingai pratęsti lietuvių alpinistų ir keliautojų pasiekimus Kaukazo kalnuose. 1952 m. Gediminas Akstinas ir Aleksandras Šteinas tapo pirmaisiais lietuviais, pasiekusiais Elbruso viršūnę. 1958 m. čia buvo organizuota daug kraštiečių pritraukusi Pabaltijo alpiniada. 1993 m. šioje viršūnėje Vladas Vitkauskas iškėlė lietuvišką trispalvę, su kuria pasiekė visų žemynų aukščiausias viršukalnes.

"Sulaukėme daug palaikymo ne tik iš artimųjų, draugų, bet ir nepažįstamų žmonių, visiems esame nepaprastai dėkingi. Visa tai mus labai motyvavo nesustoti ir atiduoti visas jėgas. Nuo kalno per palydovinį ryšį susisiekėme net su draugais, keliaujančiais pėsčiomis ir vandeniu lapteviečių pėdomis per Verchojansko kalnagūbrį Sibire", – padėkos žodžių negailėjo komanda.

Šį ekspedicija organizuota nekomerciniais pagrindais, bendradarbiaujant kartu su partneriais. Akimirkas padėjo fiksuoti "Sony", įvaizdžiu rūpinosi "Virgo dizaino studija", informacija dalijosi "Kauno diena".