Suvalkijoje Šv. Oninės – su vaišėmis nukrautais stalais

  • Teksto dydis:

Suvalkijos sektoriuje, Obelinės sodybos seklyčioje šventiniams Šv. Onos vardadienio pietums stalas dengiamas liepos 26 d. Žolynų vainiku puošiama varduvininkės kėdė, prie lauko durų pakabinamas ąžuolo lapų vainikas.

Ekspozicija įrengta pagal pateikėjos, gimusios 1922 m. Šakių rajone, esančiame Suodžių kaime pasakojimą. Pateikėja prisiminė 1935-1938 metų tėviškėje švęstas Onines. Jos tėvai turėjo 37 ha žemės.

Knygoje „Zanavykija“ rašoma: Keliaudamas per Zanavykus, jauti, kad čia ne vargingų žmonių gyvenama. Suvalkija lygumų, derlingų žemių kraštas. Rašytoja Petronėlė Orintaitė rašė: „O sunkių molynų ir riebių juodžemių dirvos nešė apstų derlių“.

Oninių švęsti į tėviškę atvykdavo giminaičiai: sesuo – Marijampolės policijos viršininko žmona, brolis – Alytaus apygardos teisėjas su šeima. Retkarčiais aplankydavo pusbrolis – Lietuvos kariuomenės pulkininkas. Svečiams patiekdavo nekasdieninius patiekalus.

Šaltiems užkandžiams papjaustydavo naminės rūkytos dešros, kumpio. Vištienos sultinyje išvirdavo naminius makaronus arba ryžius. Sriubą supildavo į vazą ir kiekvienas įsipildavo į lėkštę. Karštiems patiekalams troškindavo gaidžiukus, kepdavo kalakutą „kurkiną“ su slyvomis. Kartais išvirdavo skilandžio. Jeigu neužaugdavo paukščiai, net bekoną pjaudavo. Tada kepdavo kumpį, troškindavo šonkaulius ar „palendricą“ (kiaulienos raumenį prie nugarkaulio). Ištroškintą „palendricą“ apdėdavo bulvėmis ir slyvomis. Keptą ar troškintą mėsą sudėdavo į dideles lėkštes „polomickus“, apdėdavo bulvėmis, slyvomis. Supjaustydavo svogūnų laiškų, salotų, įberdavo druskos ir sumaišydavo su grietine. „Trečiam patiekalui dar ir kremo išplakdavo“. Išgerdavo degtinės, krupniko, pirktinio alaus.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių