Rumšiškėse stovi ir namas iš Kauno

Lietuvos liaudies buities muziejuje (LLBM) saugoma 140 pastatų-eksponatų. Jie vadinami pagal artimiausią vietovę, iš kurios pastatas perkeltas. Turbūt mažai kas žino, kad vienas namas yra atkeltas iš Kauno. Tai gyvenamasis prekybinis namas, stovėjęs Savanorių prospekto pradžioje, pažymėtas 31 numeriu.

Sačiakampio plano dviejų aukštų pastatas su dvišlaičiu stogu. Pietinis pastato galas apkaltas skarda. Šiaurinis galas su ugniasiene, išmūryta iš plytų, tinkuotas.

Šis namas yra originalių formų ir planinės struktūros. Išsiskiria pagrindinio fasado skaidymu, įvairiu dekoru, įmantria durų ir vartų puošyba, langų forma bei jų sudalijimu, pritaikytu parduotuvės vitrinoms. Turi būdingą miestelio posesijų užstatymui įvažą į kiemą (bromą). Formos, proporcijos, planavimas, konstrukcijos ir dekoras yra miestietiški.

Šiek tiek istorijos

Tiksli į muziejų atkelto namo pastatymo data kol kas nežinoma. Aišku, kad XIX a. antrojoje pusėje nekilnojamąjį turtą prie tuo metu vadinamo Peterburgo kelio (šosse) valdė Leizeris Monasevičius. 1883 m. tiriamojo namo vietoje stovėjo medinis namas, o kieme vyko fligelio perstatymas. Savininkas turtą užstatė Vilniaus žemės bankui. 1901 m. užstatytą turtą išpirko Kazimieras Keršys. 1903 m. per inventorizaciją užfiksuotas 117 kvadratinių sieksnių (4,552 m2) sklypas, apstatytas mediniais namais. Mediniame vieno aukšto name prie gatvės tuo metu buvo šeši išnuomoti kambariai. 1906 m. name įrengta aludė, o kituose sklype buvusiuose namuose – nuomojami butai.

1908 m. sklype įvyko didžiulis gaisras, per kurį sudegė kieme stovėję mediniai pastatai: gyvenamasis fligelis, arklidės, sandėliai. Namas prie gatvės nenukentėjo. Valda perėjo piliečiui Jankeliui Rabinovičiui. 1909 m. per inventorizaciją aprašytas prie gatvės stovėjęs vieno aukšto medinis namas su mansarda. Jo pirmame aukšte buvo įrengtas butas, kurį sudarė penki kambariai, o mansardoje – du butai (po du kambarius). Butai buvo nuomojami.

Tarpukariu sklypą su pastatais valdė Rabinovičių šeima. Sklype prie gatvės stovėjo dviejų aukštų medinis gyvenamasis namas, kieme prišlietas dviejų aukštų fligelis ir medinis sandėlis, kurį 1926 m. nugriovė kaip keliantį gaisro pavojų. Vietoj jo 1932 m. buvo pastatytas mūrinis sargo namelis su įrengta skalbykla. 1932 m. savininkas kreipėsi į Statybos komisiją, kad leistų nutinkuoti medinį dviejų aukštų namą iš lauko pusės.

Prašyme nurodyta, kad namas statytas 1912 m. iš geros kokybės rąstų, dengtas skarda. Butai įrengti patogiai: veikia vandentiekis, kanalizacija, yra vonios ir klozetai, tarnaičių kambariai, sudėtos parketinės grindys, o sanitarinėse patalpose – plytų. Laiptinė į antrą aukštą dengta, laiptai mediniai. Pradžioje Statybos komisija leidimo aptinkuoti namą iš išorės nedavė. Po pakartotinio prašymo sutiko, tačiau perspėjo, kad nekonservuotos medžio sienos po tinku greitai supus. 1939 m. duomenimis, 540 kv. m sklype užfiksuoti du mediniai dviejų aukštų namai ir vienas mūrinis dviejų aukštų namelis – skalbykla.

Sovietiniu laikotarpiu pastatas buvo nacionalizuotas ir jame įrengti butai. Iki perkėlimo į LLBM priklausė Kauno 6-ajai butų ūkio valdybai.

Namo perkėlimas į LLBM

1990–1992 m. gyvenamasis prekybinis namas iš Kauno buvo perkeltas ir pastatytas LLBM miestelyje. Pastatą kelti pasiūlė tuometis Miestelio skyriaus vedėjas dr. Eligijus Juvencijus Morkūnas. Sprendimas dėl perkėlimo buvo priimtas 1988 m. rugsėjo 27 d. Posėdžio protokole akcentuota, kad namas tiek architektūra, tiek paskirtimi, tiek pastatymu charakteringas Lietuvos miesteliams ir galės atstovauti pastatams su įvažomis. Pastatą numatyta statyti muziejaus miestelyje, Girkalnio namo posesijoje, ir priglausti prie Žeimelio namo tvoros.

Tačiau įrengti namą užtruko gana ilgai. 2006–2010 m. muziejus vykdė valstybės investicijų projektą – "Lietuvos liaudies buities muziejaus miestelio komplekso užbaigimas". Projektas buvo finansuojamas iš Lietuvos tūkstantmečio programos. Jo tikslas – užbaigti miestelio aikštės perimetrinį užstatymą, kad miestelis reprezentuotų XIX a. pab.–XX a. pr. Lietuvos miestelių architektūrą, amatus ir buitį. Įgyvendinus šį projektą, gyvenamasis prekybinis namas iš Kauno buvo įrengtas.

Kitokia ekspozicija

Ekspozicijos gyvenamajame prekybiniame name iš Kauno įrengtos 2013 m. Kol kas jos keturios: pirmame aukšte – manufaktūros parduotuvė "Gražina", antrame aukšte – Justinos Tolutaitės audykla ir siuvykla bei siuvimo mašinų ir siuvinėjimo pavyzdžių paroda.

2014 m. gyvenamasis prekybinis namas iš Kauno ir įdomiausi jo eksponatai buvo pristatyti interneto svetainėje "Eksponatai, kuriuos verta pamatyti". Siekiama, kad jau įrengtos ekspozicijos būtų ne statiškos, o veikiančios, skatintų geriau pažinti ir išmokti. Parduotuvės "Gražina" ekspozicijoje muziejininkas tampa tarpukario pardavėju, siūlančiu įvairias prekes. Dažnai lankytojai mielai įsitraukia į vaidinimą – domisi prekėmis, klausinėja kainų, derasi. Tai liudija žaismingi užrašai atsiliepimams skirtame sąsiuvinyje.

Siuvyklos ekspozicijoje planuojama vesti edukacinį užsiėmimą apie siuvėjo amatą vaikams ir suaugusiesiems. Greta esančią kol kas tuščią patalpą numatoma pritaikyti parodoms: čia bus eksponuojamas vieno žmogaus viso gyvenimo drabužių rinkinys.