- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Rudens koncertų sezoną Naujoji muzikų karta kviečia klausytojus pradėti su pianisto Kasparo Uinsko soliniais koncertais rugsėjo 19 d. – Kauno filharmonijoje, rugsėjo 25 d. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje Vilniuje ir rugsėjo 26 d. Gariūnų verslo ir kultūros parko koncertų salėje. Koncertuose skambės didžiojo romantizmo epochos genijaus Frédérico Chopino opusai: 24 Preliudai, Baladės ir Skerco.
Kiekvieną sezoną Lietuvos publiką soliniais rečitaliais pradžiuginantis K. Uinskas kaskart pristato išskirtinio virtuoziškumo, technikos ir sudėtingumo programą. Tačiau ištikimiausi jo klausytojai žino, kad pagrindinę vietą pianisto repertuare užima būtent romantizmo epochos kompozitorių kūriniai. Johannesas Brahmsas, Franzas Lisztas ir, žinoma, – F. Chopinas.
– Neretai matome, kad nors vienas kūrinys Jūsų repertuare yra F. Chopino. Ką Jums reiškia jo kūryba?
– F. Chopino muzika – pati artimiausia mano sielai. Jo kūryba man tarsi grįžimas į namus, į pirminį šaltinį, į tuos momentus, kurie asocijuojasi su muzika. Simboliška, tačiau, kuomet buvau vienerių metų, tėvas mane laikė ant savo kelių ir stebėjo F. Chopino konkursą Lenkijoje. Tai buvo tas 1980 m. konkursas, kuriame sužibėjo žymusis pianistas Ivo Pogorelichius. Stipriausius jausmus ir emocijas man sukelia būtent F. Chopino kūryba. Aš niekada nepamiršiu to momento, kuomet besimokydamas M. K. Čiurlionio muzikos mokykloje išgirdau kažką už durų grojant F. Chopino etiudą Nr. 24. Mane pribloškė harmonijos, garsų grožis, veržimasis į viršų link šviesos. Tada pajutau, kad, ko gero, nieko negali būti gražesnio pasaulyje sukurta. Be abejo be F. Chopino yra kiti didieji genijai ir aš žaviuosi jų kūryba, tačiau turiu pripažinti, kad su F. Chopinu mane sieja ypatingas ryšys. Jo muzika yra labai asmeniška. Jis visą gyvenimą buvo labai nelaimingas. Savo laiškuose jis rašė: „Labai sunku neturėti sielos, kuriai galėtum atsiverti, išsakyti savo jausmus... tu supranti apie ką aš kalbu... Aš atveriu savo sielą fortepijonui taip, kaip kažkada atverdavau ją tik tau...“ – kiek daug skausmo, kiek išgyvenimo šiose eilutėse. Būtent dėl to, kad tik fortepijonui F. Chopinas atsiverdavo kaip niekam kitam, kiekvienas mūsų gali intymiai išgyventi jo muzika kuriamas emocijas. F. Chopino kūriniai atveria pačias giliausias žmogiškųjų jausmų gelmes, joje sudėta tiek skausmo, meilės, jautrumo, tikėjimo, šviesos ir tuo pačiu didžiausio nusivylimo. Yra nemažai kompozitorių, kurių kūrinius reikia klausyti daug kartų, analizuoti, kad juos suprastum, o F. Chopinas „atsirakina“ žmogui ir atlikėjui labai greitai“.
– F. Chopino 24 preliudus primą kartą jau grojote praėjusiame koncertų sezone. Kodėl nutarėte juos pakartoti ir šiame?
– Taip, šiuos kūrinius pirmą kartą atlikau šiais metais vasarį. Juos aš išmokau per rekordiškai trumpą laiką – per 5 savaites. Tačiau šis ciklas, sudarytas iš 24 miniatiūrų – tarsi kaleidoskopas atskleidžiantis skirtingas emocines būsenas, vidines žmogaus mikrokosmas, todėl labai svarbu juos subrandinti. Toliau į juos gilinuosi ir dabar klausytojai išgirs juos visai kitokioje versijoje negu pirmą kartą. Baladės ir skerco, kuriuos atliksiu šiame koncertų ture, tai – kūriniai, prie kurių aš taip pat grįžtu. Jie lydi mane visą gyvenimą. Skerco Nr. 1 – yra vienas pirmųjų F. Chopino kūrinių, kuriuos aš išmokau.
– Ilgas valandas praleidžiate vienas su fortepijonu. Ką Jums reiškia koncertas?
– Kiekviename pasiruošimo etape aš visuomet galvoju apie galutinį tašką – kaip aš muziką perduosiu klausytojui. Mano muzikos ir koncerto idėja yra ta, kad klausytojas, kompozitorius ir atlikėjas sudarytų vieną kūną. Klausytojas yra viena svarbiausių koncerto dalių ir koncerto metu siekiu pajausti kuo artimesnį ryšį su juo. Būtent F. Chopino muzika geriausiai leidžia susilieti su publika. Todėl nepaprastai džiaugiuosi šiais būsimais koncertais ir laukiu jų, laukiu to grįžimo namo, kuriame mano siela mėgaujasi kiekviena nata, kiekvienu garsu ir melodija.
„...didis pianistas ir muzikas…“ (Carnegie Hall, New York Concert Review), „…kvapą gniaužiantis jausmingumas, tai buvo absoliučiai magiška…“ (London Wigmore Hall, Seen and Heard international) – tai keli kritikų atsiliepimai apie K. Uinsko meistriškumą.
Tarptautinį pripažinimą pelnęs pianistas K. Uinskas koncertuoja pagrindinėse pasaulio salėse, tokiose kaip Niujorko Carnegie Hall, Vašingtono J. F. Kennedy Center, Londono Wigmore Hall, Berlyno filharmonijoje, Madrido Filharmonijoje, Briuselio BoZar bei eilėje kitų salių. Šie tarptautiniai pasirodymai akimirksniu pelnė aukščiausius kritikų įvertinimus bei klausytojų pripažinimą. 2021 m. vasarą K. Uinskas buvo antrą kartą pakviestas dalyvauti legendinės pianistės Marthos Argerich festivalyje Hamburge, kur jis kartu su violončelininku Alexandru Kniazevu pasirodė Hamburgo Laeiszhalle. Po šio koncerto belgų įrašų kompanija „Avanticlassic“ išleido dueto kompaktinę plokštelę su Johanneso Brahmso kūriniais.
Pianisto Kasparo Uinsko koncertai Lietuvoje:
Rugsėjo 19 d. – Kauno filharmonijoje.
Rugsėjo 25 d. – Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje Vilniuje.
Rugsėjo 26 d. Gariūnų verslo ir kultūros parko koncertų salėje.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Eglučių kiemelio konkurse – 45 dalyviai
Į gruodį vyksiantį Kalėdų eglučių kiemelio konkursą užsiregistravo net 45 klaipėdiečių organizacijos. Lapkričio 20-oji buvo paskutinė registracijos diena, tačiau dar devynių dalyvių sulaukta kitą dieną, terminui jau oficialiai pasibaigus. ...
-
Jaunieji muzikos lyderiai išpildys svajonę groti su orkestru
„Užlipusi ant scenos pasimėgausiu akimirka, kurios taip ilgai laukiau“, – sako keturiolikmetė pianistė Kotryna Janavičiūtė. Su kitais aštuoniais jaunaisiais muzikantais ji pasirodys Kauno valstybinės filharmonijos scenoje. Kart...
-
Į amžinojo poilsio vietą išlydimas A. Kulikauskas1
Penktadienį amžinojo poilsio išlydėtas muzikantas ir kompozitorius Andrius Kulikauskas. ...
-
V. Kernagio sūnus apie A. Kulikauską: jam visada galėjai paskambinti, jis turėdavo atsakymus2
Lapkričio 17-ąją maestro Andriui Kulikauskui scenos uždanga nusileido paskutinį kartą. Kompozitorius užgeso po sunkios ligos. ...
-
Susirinkti tapatybę iš gyvenimo skeveldrų
„Nuo rytojaus pasikeisiu, būtinai pasikeisiu“, – sako Herojus (akt. Dainius Svobonas). Panašiai suformuluota frazė girdėta daugybę kartų, manau, daugelio ir pačių pasakyta, įvairiausiomis gyvenimo aplinkybėmis, siekiant nustat...
-
Mitologinėse ganyklose: V. K. Slavinsko atminimui
Gaivinu atmintyje ne taip seniai įvykusį apsilankymą menininko Viliaus Ksavero Slavinsko (1943–2023) namuose. Senojo Kauno dvasią tebesaugančioje vietoje – Žaliakalnyje, prie pat Ąžuolyno. Namuose, kuriuos galima vadinti galerija dėl juose...
-
Prof. K. Sabolius: man rūpi vaizduotė, kuri ieško buvimo kartu galimybių
Vilniaus universiteto (VU) Filosofijos fakulteto profesorius Kristupas Sabolis, visuomenėje žinomas ir kaip rašytojas, vertėjas bei kino scenaristas, yra išleidęs ne vieną knyga jį dominančia vaizduotės ir kūrybingumo tema. Kitą savait...
-
XVIII Vilniaus tapybos trienalė – kitokia meno patirtis1
Rugsėjį ir spalį Kauno paveikslų galerijoje buvo įsikūrusi XVIII tarptautinė Vilniaus tapybos trienalė. Parodos koncepcija pristatyta tiesmukišku šūkiu: „Aš čia ne tam, kad mane toleruotumėte, aš čia tam, kad jus d...
-
B. Buračo fotografijos meno premija šiemet skirta fotomenininkui V. Stanioniui
Balio Buračo fotografijos meno premija šiemet skirta fotomenininkui Vytautui Stanioniui, ketvirtadienį pranešė Kultūros ministerija. ...
-
Paskutinės miuziklo „Emilija“ dienos: neatskleisti pasiruošimo faktai ir Monikos Liu kvietimas
„Prieš premjerą dar svarsčiau, kokiai auditorijai galėtų patikti, o dabar žinau, kad karžygė Pliaterytė patiks visiems, ji įkvėps tėvus atsivesti savo vaikus ir parodyti herojiškumo, patriotiškumo pavyzdį“, &n...