- Inga Levickaitė-Vaškevičienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nuo seniausių laikų kasdienis lietuvių moterų ir vyrų apavas buvo namų darbo naginės, vyžos, čempės ir klumpės. Kojas dažniausiai apvyniodavo autais arba apsimaudavo megztas vilnones kojines – ir šilta, ir patogu. Vėliau išpopuliarėjo ir medpadžiai – apavas mediniu padu ir odiniu viršumi.
Medpadžiai vadinti klumpėmis, kurpėmis, medinėliais, medžiokais, šliurėmis ir kt. Garsus lietuvių etnologas ir amatų tyrinėtojas prof. Vacys Milius teigė, kad medpadžiai Lietuvoje pasirodė XIX a. trečiajame ketvirtyje.
Lietuvoje, kaip ir Lenkijoje bei Šveicarijoje, medpadžiai buvo paplitę labiau negu klumpės. Žemaitijoje juos avėjo lygiagrečiai su klumpėmis, tačiau jie laikyti geresniu apavu. Suvalkijoje tie medpadžiai, kuriais avima lauke, parėjus į namus buvo paliekami priemenėje ir įsispiriama į kitus, lengvesnius.
Odiniai batai daugiau buvo skirti išeigai. Juos saugojo, taupė, nešdavo batsiuviui taisyti, lopyti. Kartais pasitaikydavo, kad žmonės į bažnyčią eidavo basi, o batus nešdavosi rankoje. Juos apsiaudavo tik šventoriuje, o išėję po pamaldų vėl nusiaudavo.
Modelių įvairovė
Medpadžiai buvo daromi su užkulniais, be užkulnių ir su aulais. Medpadžiais be užkulnių daugiausia avėjo moterys. Auliniai buvo avimi žiemą – jais apsiavę ūkininkai važiuodavo dirbti į mišką.
Medpadžius dažniausiai darydavo klumpdirbiai, o kartais – ir batsiuviai. Tose vietose, kur klumpdirbių nebuvo, šį apavą pasidarydavo patys valstiečiai. Suvalkijoje beveik kiekvienas ūkininkas medpadžius savo šeimai pasidarydavo pats. Aukštaitijoje pasitaikydavo meistrų, kurie vertėsi vien medpadžių dirbimu. Jų gaminta gana daug. Per mėnesį medpadininkas padirbdindavo apie porą šimtų ir daugiau medpadžių porų. Už medpadžius amatininkui užsakovas atsilygindavo pinigais, nors būdavo atsiskaitymų ir maisto produktais.
Odiniu medpadžių viršumi – peredkais – tarpukariu prekiaudavo ir parduotuvėse. Griškabūdyje (Šakių r.) Juozo Baziliausko parduotuvėje peredkai buvo labai paklausi prekė. Juos paruošdavo pats parduotuvės savininkas – parsiveždavo odų, turėjo pasidaręs šablonus.
Ekologiškos medžiagos
Medpažių padams labiausiai tiko gluosnis (laikytas netvirtu, bet lengvu), beržas (stiprus, tačiau nelengvas), taip pat alksnis, uosis, drebulė. Pagrindinis reikalavimas – medis turėjo būti neskalus. Medieną supjaustydavo į gabalus, nulupdavo žievę ir laikydavo drėgnesnėje vietoje, kad nedžiūtų.
Odą medpadžiams amatininkai pirkdavo oda prekiavusiose krautuvėse, o ūkininkai dažnai pritaikydavo senų odinių batų aulus. Jei aulai būdavo platūs ir ilgi, iš vieno aulo išeidavo net keturios poros medpadžių viršaus. Sunaudodavo ir sudėvėtų batų viršų ar kitas odines dalis.
Technologijos vingrybės
Darant padus reikėjo ožio arba binkio. Tai į suolelį panašus apvalus ar kiek aptašytas rąstigalis su keturiomis kojomis pliauskai įstatyti. Darbui dar buvo reikalingi kirvis, drožtuvas, plaktukas, aštrus peilis, ylos, kurpaliai, medinės vinutės (kaiščiai) ir kt.
Medpadžio dydis buvo nustatomas pagal dėvėtojo kojos pėdą. Koją padėdavo ant pliauskos, o meistras pieštuku ar kreida apibrėždavo. Pėdos įdubimą išskobdavo ir apdailindavo skaptuku, o kulną išpjaudavo pjūkleliu.
Odinį medpadžių viršų formuodavo ant medinių kurpalių. Kurpaliai būdavo pirktiniai arba juos nusitašydavo patys. Kurpalius dažniausiai gamindavo iš beržo. Juos sudarydavo dvi dalys: pats kurpalis ir jo viršus, kuriuos dar apkaldavo odos gabalėliais, kad būtų iškilesni ir apvalesni. Šone išgręždavo skylutę, už kurios kurpalį ištraukdavo iš siuvamo medpadžio. Vaikams, kadangi jų koja augdavo, padarydavo vis naujus kurpalius. Namų darbo kurpaliai būdavo nedailūs, nelygūs, skirtingos formos.
Prieš užkalant odą pamirkydavo drungname vandenyje. Ją prikaldavo medinėmis vinutėmis. Prikalus medpadžių viršų ir užkulnį, juos susiūdavo pikiuotu ar vaškuotu lininiu siūlu.
Kartais prie padų dar būdavo prikalami odos gabalėliai, senų kaliošų guminiai padai, geležėlės ar įkalama vinių. Dažniausiai medpadžių viršus laikydavo ilgiau negu padai, tai, sunešiojus vienus, ta pati oda tiko padirbdinti ir naujai porai.
Mada kartojasi
Iki Pirmojo pasaulinio karo perkant medpadžiai buvo kiek brangesni už klumpes. Tarpukariu turguje jie kainavo apie 2–2,5 lito, po karo – apie 10 červoncų.
Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, medpadžius pradėjo tobulinti. Medinius padus nulakuodavo, pritvirtindavo iš senų batų išpjautus įvairaus platumo vieną ar kelis odinius dirželius. Kartais, kad padas lankstytųsi, jį perpjaudavo, o abi dalis sujungdavo odos juostele. Taip apsiavusios merginos eidavo ir į pasimatymus. Vis dėlto medpadžius iš kasdienio gyvenimo pamažu stūmė odinis apavas.
Sovietmečiu, aštuntajame–devintajame dešimtmečiais medpadžių atmaina – įvairaus dizaino medinės klumpės – vėl tapo madingos. Garsus Kėdainių batsiuvys Antanas Gudžinskas (1908–1997), labai sekęs mados naujoves, gamindavo jas pagal užsakymus. Padus klumpėms nutašydavo pats, viršų padarydavo iš dirbtinės odos juostos.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pagerbti trys geriausi 2023-iųjų bibliotekininkai, įstaigos sutarė derinti veiksmus
Kultūros ministerijoje antradienį minint Nacionalinę Lietuvos bibliotekų savaitę pagerbti geriausi praėjusių metų šio sektoriaus specialistai, tuo metu bibliotekų asociacijos pasirašė ketinimų protokolą dėl bendradarbiavimo. ...
-
Antrasis S. Dirsytės romanas: aplinkybių sutraiškyta herojė iki pabaigos kovojo už teisę išlikti
„Kai rašai istorinį romaną, išties, gerąja to žodžio prasme, ištinka tam tikras apsėdimas. Atrodo, kuo daugiau domiesi laikotarpiu, apie kurį rašai, tuo aiškiau dėliojasi istorija, o rūke tarsi paskendęs vaizd...
-
O. Šurajevas rėžė Lietuvos teatralams: kas iš to vardo, jei jie „myžniai“8
Visuomenininkas Olegas Šurajevas abejingų nepalieka. Anot jo, dabar nėra laikas abejoti ir kalbėti miglotomis metaforomis. Jis teigė, kad atėjo laikas išreikšti aiškias pozicijas – be dviprasmybių, naudos ir kašt...
-
„Lietuvos teatrų pavasaris“: 45-asis festivalis
Kauno teatro mylėtojai visą savaitę turi unikalią progą mėgautis profesionalų sukurtais spektakliais iš visos Lietuvos: sekmadienį prasidėjo jau 45-asis festivalis „Lietuvos teatrų pavasaris“. ...
-
Kultūros ministerija paskelbė konkursą vadovauti Nacionaliniam architektūros institutui1
Kultūros ministerija antradienį paskelbė konkursą į naujai įsteigto Nacionalinio architektūros instituto direktoriaus pareigas. ...
-
Prasideda Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė
Antradienį Lietuvoje prasideda Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė, kurios tema šiemet – Europos Sąjunga (ES). ...
-
Finaliniai B. Dvariono konkurso akordai: nuo rečitalių koncertų salėse iki kelionių į Disneilendą
Jau dvyliktą kartą jaunuosius smuikininkus ir pianistus iš viso pasaulio į Lietuvą pakvietęs Tarptautinis Balio Dvariono konkursas šį savaitgalį išrinko pačius geriausius. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje konkurso f...
-
S. Karunatilaka: tikiuosi, kad mes šio to pasimokysim iš pasakojimų, persmelktų mūsų patirties
„Rašant knygą nėra taip, kaip būna per kokią filmo premjerą, kai jis išleidžiamas ir palydimas su fanfaromis, ji gimsta pamažu, o paskui dar reikia tikėtis, kad ras skaitytojų“, – pripažįsta Bookerio premijos laureata...
-
Kaune prasideda Azijos ir skandinavų kultūrų savaitė3
Šią savaitę Kaune vyraus Azijos ir skandinavų kultūros – prasideda jubiliejinė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rengiama Azijos savaitė ir skandinaviškos kultūros pažinimo renginiai. ...
-
Seimas linkęs bibliotekoms leisti dovanoti nurašytas knygas
Seimas po svarstymo šią savaitę pritarė leidimui bibliotekoms dovanoti nurašytas knygas. ...