N. Narmontaitės gyvenimo kodas – kurti džiugesį

Pažįstantieji Nijolę Narmontaitę stebisi ir žavisi jos purslojančia energija. Neleisti sau gyventi nuobodžiai – viena svarbiausių aktorės taisyklių, kurią tikrove paverčia žemaitiškas atkaklumas ir pagal horoskopą užsispyrusio Avino prigimtis. Ką tik pristačiusi savo knygų serijos "Ko nematė žiūrovai" ketvirtąją dalį "Aktoriai, aprengėjos ir scenos darbininkai", autorė nė neketina sustoti. "Gal bus septynios, o gal devynios", – šelmiškai šypsosi.

Skanauja gyvenimą

N.Narmontaitės knygų sutiktuvės vyksta Vilniaus mažojo teatro scenoje. Kūrybinį kelią pradėjusi Šiaulių dramos teatre, tęsusi jį Kauno dramoje, aktorė šiandien gali vadinti save vilniete, o Vilniaus mažąjį – itin brangiu teatru.

Čia ji jau devynioliktą sezoną vaidina "Meistriškumo pamoką". Maria Callas personažas – aktorinės meistrystės vizitinė kortelė. Persikūnijusi į savo heroję N.Narmontaitė sugebėjo perteikti ištisą scenos žmogaus gyvenimo enciklopediją.

Vilniaus mažajame gimė ir kitas dramatiškas N.Narmontaitės vaidmuo. Spektaklyje "Palaukit, kieno čia gyvenimas?" jos herojė Kler, net ir ligos prikaustyta lovoje, išlaiko žiūrovų dėmesį nuo pirmos iki paskutinės spektaklio veiksmo minutės. Britų dramaturgo Briano Clarko pjesė iškelia eutanazijos problemą, tačiau net ir kovojanti už teisę oriai numirti N.Narmontaitės herojė teigia gyvenimą, moko džiaugtis kiekviena akimirka ir gyventi dabar.

Ji tarsi skanauja gyvenimą, imdamasi kaskart naujos veiklos, o išvardyti jas visas ir jaučio odos neužtektų. "Kiekviena sritis papildo viena kitą ir mane. Niekaip neišaugu iš vaiko, kuriam viskas įdomu. Viską darau su absoliučiu atsidavimu ir mėgaujuosi tuo, ką darau. Ir su knyga taip: pirmiausia patyriau didžiulį malonumą bendrauti", – dalijasi N.Narmontaitė.

Pozityvumo vadovėlis

Leidyklos "Alma littera" leidžiamoje knygų serijoje N.Narmontaitė su humoru ir ironija pasakoja ne tik aktorių gyvenimo istorijas, bet ir atskleidžia spalvingus nematomų teatro žmonių charakterius.

"Man pačiai tos knygos – pozityvumo vadovėlis. Nors pati esu stipri, bet kaskart atrandu tiek daug ko pasisemti iš savo knygų herojų", – tikina aktorė, rašanti žiūrovui nematomo teatro metraštį.

Vienai knygai parengti prireikia metų, nes didžiąją dalį darbo sudaro interviu kaupimas. Juos Nijolė užrašo į vaizdo kamerą – juk teatro žmonių pasakojimai tokie teatrališki.

"Kalbinti žmones reikia ten, kur jie atsipalaiduoja. Tada telieka įtempti klausą – ir pajusi dūšią. Dažniausiai bendraujame pas mane namie, vakarieniaudami, neskubėdami. Buvo įrašų, kurie truko ir 9, ir 14 valandų, o kartą – ir visas 24 valandas. Tada aš viešėjau pas vieną aktorę. Tiek įsišnekėjome, kad vos numigom kelias valandas ir vėl tęsėm pokalbį. Šitiek medžiagos sukaupta, į knygas sugula tik nedidelė dalis", – sako N.Narmontaitė, kurios naujausia knyga, palyginti su ankstesniosiomis, pastorėjo dar 40 puslapių.

Kai rengė pirmąją, daugelį jos knygos herojų kaustė nežinia – o kas čia iš to bus? "Ko nesakei, kad tai tokia rimta, meniška knyga – tikra teatro istorija", – prisimena sulaukdavusi priekaištų iš kolegų, įsivaizdavusių išeisiant viso labo brošiūrėlę.

Nijolė džiaugiasi, kad dabar jau daug lengviau prikalbinti kolegas atsiverti, o iš gausybės pokalbių išskiria tuos pasakojimus, kurių pašnekovai nevengia iš savęs pasijuokti. "Tai viena stipriausių žmogaus savybių", – įsitikinusi jau ketvirtąją knygą pristačiusi autorė.

Ilgaamžiškumo vitaminas

Kai 2014-aisiais N.Narmontaitė pristatė pirmąją savo knygą "Aktoriai, režisieriai, kasininkės. Ko nematė žiūrovai", po teatrališkų knygos sutiktuvių panevėžietis aktorius Algirdas Paulavičius prisipažino: "Tu man prailginai gyvenimą."

Jis, kaip ir kaunietė aktorė Gražina Balandytė – tarsi Nijolės talismanas. Davė sau įžadus, kad pasakojimai apie šiuos legendinius scenos meno meistrus bus kiekvienoje knygoje.

"G.Balandytė man – didžiausias pozityvumo pavyzdys. Juokiuosi, kad mane tokią dildą, miniatiūrinė Gražinėlė vadina "mergyte mano". Jos žodžius: iškėliau į ketvirtąjį knygos viršelį: "Mergyte mano, kai skaitau tavo knygas, gyventi norisi, užmirštu, kad reikia gerti vaistus." "Tai vienas man itin brangių žmonių, labai ją myliu ir gerbiu", – yra prisipažinusi Lietuvos teatro legenda.

Su gera humoro doze papasakotos teatro žmonių istorijos kaip išlaikytą vyną subrandina ilgą knygų gyvenimą. 2017-aisiais N.Narmontaitės knygos pateko į skaitomiausių bibliotekose dešimtuką. Dažnai į susitikimus su skaitytojais po Lietuvą važinėjanti aktorė vienoje bibliotekoje rado tiek suskaitytą savo knygą, kad vos nugarėlė laikėsi. Tai tik įrodo, kaip skaitytojams ilgu teigiamų emocijų.

"Manęs dažnai klausia, ar buvo sunku parašyti knygą, atsakau: kai girdi juoką, viskas lengvai einasi, – išduoda paprastą receptą geros nuotaikos dozę garantuojančių knygų autorė. – Nieko nėra maloniau už prisipažinimą, kad kažkam prašviesinau dieną."

Maži didieji žmonės

Knygas, kurias, pasak N.Narmontaitės, galima pradėti skaityti nuo bet kurios, vienija ta pati struktūra: čia pat yra ir teatro grandų prisiminimų, ir pasakojimų apie nematomus, tačiau labai svarbius teatro žmones.

"Nenorėčiau jų vadinti mažaisiais, nes tai yra didieji žmonės. Kostiumų siuvėjai, aprengėjai, grimuotojai, scenos darbininkai, apšvietėjai – neįmanoma išvardyti visų profesijų atstovų, be kurių nebūtų nei spektaklio, nei aktorių šlovės. Tačiau garbinami būtent aktoriai, o tiems žmonėms dėmesio niekas neskiria", – sako šią spragą užpildyti panorusi aktorė.

Į jos akiratį pateko ir aprengėjos, ir kasininkės, ir studentai, ir gerbėjai, taip pat kuriantys teatro aurą. Nijolė su didžiausia nostalgija ir pagarba prisimena Šiauliuose švęstas Teatro dienas, kai stalai lūždavo nuo pačių susineštų vaišių, o prie jų vienodai pagarbiai būdavo susodinami ir scenos grandai, ir užkulisių žmonės.

"Niekada nebuvo jokio skirstymo į svarbius ir nesvarbius. O šiandien kai kuriuose teatruose švenčių metu stalai dengiami pagal įsivaizduojamą hierarchiją", – apgailestauja svetingumu ir vaišingumu garsėjanti aktorė.

Dar nuo studijų laikų ji mielai bičiuliaudavosi su valytojomis, scenos darbininkais, kasininkėmis. "Kai pradėjau gilintis į jų gyvenimą, atradau tokius gylius, – sako N.Narmontaitė, atidavusi pagarbos duoklę nematomiems teatro žmonėms. – Įtraukti kasininkių istorijas paskatino šviesaus atminimo Kauno dramos teatro kasininkė Danutė Bencevičiūtė, kuri labai mėgo teatrą. Ji užsirašydavo visokius keistus žiūrovų klausimus, o savo užrašus vėliau man padovanojo."

Dar viena naujojoje knygoje atiduota duoklė – savo šaknims. "2019-ieji paskelbti Žemaitijos metais, todėl knygą paskyriau žemaičiams, ir ne tik. Savo pačios teatrines istorijas surašiau žemaitiškai – ta kalba, kurią girdėjau augdama Telšiuose, kuria ir dabar su malonumu "rokoujous". Maža to, sukirčiavau. Tai bus kietas riešutėlis ir patiems žemaičiams", – juokiasi idėjų nestokojanti aktorė.

Įkvepia ir palaiko

O kaip po vienu stogu sutelpa du rašytojai? Nijolės vyras Paulius Kovas – Lietuvos 1 000-mečio odisėjos jachta "Ambersail" dalyvis, keliautojas, lektorius, išleidęs knygą "Gyvenimas audroje: kaip išlikti sausam".

Man patinka, kai žmonės juokiasi. Mes ir su Pauliumi daug juokaujame, dažnai jau nuo labo ryto. Ir tai išeina natūraliai – tiesiog pokštaujame, iš mažų dalykų susikuriame sau šventę.

"Paulius labiausiai mane palaiko. Jis pirmasis pritarė, kai pasidalijau savo knygų vizija. Tai ištikimiausias mano bendražygis. Mes skersai išilgai išvažinėjome Lietuvą keliaudami į susitikimus su miestelių ir kaimų bendruomenėmis, drauge važiuojame ir pas užsienio lietuvius", – sako N.Narmontaitė, netrukus savo knygą pristatysianti Izraelyje.

"Abu esame pametę galvas dėl kelionių – ne turistinių, o tokių, kuriose pamatome paprastų žmonių gyvenimą. Ir šalį aplankai, ir su lietuviais susitinki – uždega tokios kelionės, – netveria būsimu džiaugsmu ir dar saugo nesenos viešnagės Sakartvele įspūdžius. – Apvažiavome daug neturistinių vietų. Toks klaidžiojimas – pats vertingiausias. Niekada neleidžiame pinigų viešbučiams, apsistojame pas vietinius. O jau tų žmonių nuoširdumas!"

Eiti per gyvenimą pamatant daugiau ir plačiau – tokia Nijolės ir Pauliaus nuostata. O būtinas palydovas keliaujant per gyvenimą – juokas.

"Man patinka, kai žmonės juokiasi. Mes ir su Pauliumi daug juokaujame, dažnai jau nuo labo ryto. Ir tai išeina natūraliai – tiesiog pokštaujame, iš mažų dalykų susikuriame sau šventę", – dalijasi aktorė, kurios dar Kauno etape įkurtas teatras "Džiugenos" jau tada suteikė gyvenimui kodą – kurti džiugesį.

Kasdienybės pabiros

* N.Narmontaitė – aistringa žvejė ir grybautoja, šie pomėgiai neretai atsispindi ir jos aprangos stiliuje.

* Ji – mylinti močiutė Niolė, kaip vadina anūkė Kamilė.

* Iš tėčio Nijolė paveldėjo ne tik aktorinį ir dainavimo talentą, bet ir talentą siūti, megzti.

* Pati modeliuoja drabužius, o jos dizaineriškus sumanymus įgyvendina jau daug metų nekeičiama siuvimo meistrė Lina.

* Pirmuosius gyvenime džinsus ji nusipirko už visą mėnesio atlyginimą – 120 rublių.

* Niekada nepasirodo be papuošalų – tai reikšminga jos įvaizdžio dalis.

* Jau daug metų ištikima kvepalams "Paloma Picasso". Kartą prieš spektaklį pamačiusi, kad jų neįsidėjo, grįžo namo pasiimti.

* Nijolė – puiki kulinarė, o jos pyragai – neprilygstami. Vien knygos "Aktoriai, aprengėjos ir scenos darbininkai. Ko nematė žiūrovai" pristatymo vaišėms jų iškepė 12!



NAUJAUSI KOMENTARAI

Zombis

Zombis portretas
Kaip aktore ir knygeliu rasytoja -talentinga.Kaip moteris niekada nekele simpatiju- tiesiog taip.
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

Daugiau straipsnių