Metų menininkai: čia ne krizė, o eilinė duobutė

Menas - ne prekė ir ne paslauga. Tai yra tam tikra būsena tarp žmogaus tikėjimo būtimi ir daiktų, kurie mus supa. Taip tvirtina įsimintiniausiais metų menininkais išrinkti kauniečiai - poetas Gintaras Patackas (G.P.) ir tapytojas, instaliacijų, objektų, vizualiojo meno kūrėjas Česlovas Lukenskas (Č.L.).

Tuo tarpu įsimintiniausia menininkų grupe tapusio Kauno styginių kvarteto meno vadovas Saulius Bartulis pastebi, kad ekonomikos krizės metais sumažėjo kultūros paklausa.

- Ką jums reiškia kolegų menininkų suteikti laurai?
G.P.: "Nors laurai laurams nelygūs, bet jie įpareigoja. Man keista girdėti visokius interviu, kuriuose žymūs žmonės sako, kad laurai jiems nieko nereiškia. Reiškia, tik reikia išlaikyti deramą atstumą nuo jų - nesusireikšminti. Esu visokių laurų ragavęs ir net ant jų užmigęs. Kadangi ne toje vietoje užmigau, buvau gerai atspardytas ir išmestas į kitą vietą. Taip gyvenimas ir eina."
Č.L.: "Toks pagerbimas - savotiška opozicija. Esi išskiriamas iš kitų. Tai priminimas, kad mane kažkas įsiminė. Tokių pastebėjimų pasaulyje yra įvairių rangų ir jie skirtingai veikia. Nemanau, kad Kaune gyvenančiam žmogui tapti įsimintiniausiu metų menininku yra menkesnis pastebėjimas už kokį pasaulinį įvertinimą. Būtų labai keista, jei dirbtum Kaune, o apdovanojimą gautum iš NASA už indėlį į kosminius tyrinėjimus."

- Po instaliacijos "Traumozeris" parodos "Meno parko" galerijoje tikriausiai sulaukėte vertinimų: "Česlovai, sukūrei kažką tokio."
Č.L.: "Buvo žmonių, kurie pasakė: "To dar nematėm ir neįsivaizdavom, kad šioje erdvėje gali būti toks galingas darbas."

- Jūsų akimis, menininkas - autsaideris ar visavertis visuomenės narys?
G.P.: "Galiu pasakyti, kaip buvo anksčiau, - menininkas buvo labai reikšmingas personažas, vertas pagarbos. Visoje Sovietų Sąjungoje, pasakius, kad esi rašytojas, visi sporto meistrai be muilo sulįsdavo į užpakalį. Vakaruose buvo kitas supratimas, ir prasidėjus nepriklausomybei, statuso dalykai pradėjo keistis. Kultūra yra tai, kas pagimdyta šventyklose, o funkcionuoja visuomenėje. Kultūra, menas - tai tam tikra religinio santykio tarp žmogaus ir daiktų išraiška. Jei visuomenė negerbia menininkų, menkas jos mentalitetas. O mūsų visuomenė pernelyg "traumozerio" traumuota, kad galvotų apie visokias kultūras. Nes visa tai nėra pirmo būtinumo prekė."
Č.L.: "Visais laikais menininkas buvo tarp aukščiausių, neapčiuopiamų dvasinių dalykų. O visokie neaiškumai yra tam tikros visuomenės atsakymai. Ta pati visuomenė nesugeba objektyviai savęs įsivertinti, suvokti savo raidos, menininko ir jo paskirties - tai padaryti įmanoma tik iš laiko atstumo. Menas - ne prekė, ne paslauga. Tai yra tam tikra būsena tarp žmogaus tikėjimo būtimi ir daiktų, kurie mus supa."

- Ar ekonomikos krizės sąlygomis kultūra taip pat išgyvena krizę?
Č.L.: "Nemanau, kad krizė socialiniame lygmeny kaip kokia matrica gali būti kilnojama ir jos tinkleliu košiama kultūra. Čia kitaip reikia žiūrėti. Jaučiasi, kad sujudėjo atraminiai kultūros dalykai, bet nebūtinai dėl socialinės netvarkos, kurią kelia finansų krizė. Šiuo metu mes esame tame raidos etape, kai egzistuoja begalė klausimų ir nėra universalių, vienareikšmių atsakymų."
G.P.: "Kai žmogus praranda tam tikrus orientyrus, turi ieškoti pagalbos iš išorės. Jei pats nemato, reikia klausti protingesnio žmogaus. O tas protingesnis ir yra talentingas menininkas.
Krizę patiria nesugebantieji apdoroti informacijos. Krizė dabar yra ne tiems žmonėms, kurie praėjo du trečdalius gyvenimo kelio. Greičiau tai susiję su jaunąja karta ir jos dvasinėmis vertybėmis, kurių vyresnieji nesugebėjo įskiepyti. Vyresniam ta krizė yra eilinė duobutė, iš kurios sinusoidinio gyvenimo kelyje kylama į naują etapą, naują viršūnę. Tiems jauniesiems viskas dabar atrodo padidinta, musės virsta drambliais. Visi šaukia: krizė, krizė. Tai - ne krizė. Paprasčiausiai, vaikinas bėgo bėgo, ir apsižiūrėjo, kad ne tuo keliu bėgo. Atėjo metas sustoti, apsidairyti."

- Kalbant apie valstybės, savivaldybių kultūros projektams mažinamas lėšas - menininkai kurs mažiau, prasčiau?
Č.L.: "Nemanau. Be abejo, lėšos turi įtakos. Gali būti, kad bus mažiau remiamų projektų. Bet visaverčiai projektai patys suranda sau pinigus - jų negali neįvykdyti. O tie, kurie gali būti arba nebūti įgyvendinti, nes jų kokybė yra abejotina, - juos įgyvendinus, tik pasidaugina niekio kiekis."
G.P.: "Jei galvoji apie kažkokį meno kūrinį, pirma sąlyga - kad pinigai nešmėkščiotų tavo smegeninėje. Kalbant apie kultūros projektus, dalies jų geriau iš viso neįgyvendinti - palikti idėjų lygyje. Permainų knygoje rašoma: kiekviena bloga situacija yra kažko naujo, gero pradžia. Tam, kuris skendo upėje, didesnio dugno, kurį jis buvo pasiekęs, ir nebus."

- Paprognozuokite, kokie bus 2010 metai?
G.P.: "Kaip sakė romėnai: nieko naujo po saule. Bus gerai viskas. Žydai kalbėjo apie septynerius liesos karvės metus. Šie metai yra Jaučio. Prieš tai Žiurkė sukaupė atsargų - jei sunkesnių metų nebūtų, jos atsargos supūtų podėliuose. Kai ką gal krizė užvertė su vargo "lopeta" po žeme, bet didesnei daliai visuomenės kiti metai bus krizės metai, nes mes tik dabar pajusime visus valdžios patvirtintus apkarpymus. Krizę labiausiai pajus tie, kurie apvalgė save du šimtus dienų į priekį."
Č.L.: "Iki šiol įsivaizdavome, kad racionaliai gali būti paaiškinamas kiekvieno žmogaus buvimas šioje žemėje. Ateina laikas, kai pripažinsime, kad racionaliai to paaiškinti neįmanoma. Daug dalykų viršys racionalųjį protą, visas nuspėjamas kultūrinio, meninio, socialinio gyvenimo akcijas. Gyvenimo įvairovė bus daug sodresnė. Nes sėkmingos gyvenimo formulės yra begalinės, o nelaimingos - tik kelios.
Kitais metais turėtų atsirasti tam tikras balansas tarp įvairių sėkmingų ir nesėkmingų kelių. Galbūt kai kurių žmonių ar jų grupių veikloje išryškės tam tikras vertybinis stabilumas."
G.P.: "Jei čia tinka naujametis linkėjimas visiems, tai palinkėti norėčiau senu darželinukų posakiu: nieko neimti į galvą ir gerai maitintis."

Kauno styginių kvarteto meno vadovas, violončelininkas
Saulius Bartulis:
Įvertinimas širdį paglosto. Daug metų kartu muzikuojame, esame surengę apie 1 tūkst. 800 koncertų. Muzikine prasme, esame Kauno patriotai - pirmiausiai ir nuoširdžiausiai atliekame kauniečių sukurtą muziką. Rudenį surengėme penkias miesto kompozitorių muzikines premjeras, esame įrašę tiek pat Kauno kompozitorių muzikos plokštelių. Apskritai, lietuvių kompozitorių muzikos mūsų repertuare labai daug. Kita vertus, styginių kvarteto žanras gimė klasicizmo laikais. Taigi Josephas Haydnas, Wolfgangas Amadeus Mozartas, ir Ludwigas van Beethovenas yra mūsų pagrindas. Grojame ir romantinę, ir šiuolaikinę muziką. Pastaroji mums labai įdomi - ją stengiamės atlikti pirmieji, kartais Kauno kompozitorius net suagituojame parašyti naujų kūrinių. Džiaugiamės, kad Kauno muzikiniai kolektyvai leidžia kokybišką produkciją.
Kaip vertinu dabartinę kultūros situaciją? Deja, sunkmečiu sumažėjo kultūros paklausa. Ir mokesčiai labai nepalankūs menininkams. Prieš keletą metų kultūros įstaigos perėjo prie autoriaus mokesčių tam, kad padidėtų menininkų į rankas gaunami atlyginimai. Pasikeitusi mokesčių politika yra nemažas smūgis menininkams. Tik tiek, kad visi mes kantrūs. O į ateitį aš žiūriu optimistiškai - reikia ne dūsauti, o dirbti.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių