- DMN ir BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Skaudi netektis Lietuvai: mirė maestro S. Povilaitis
-
Skaudi netektis Lietuvai: mirė maestro S. Povilaitis
-
Skaudi netektis Lietuvai: mirė maestro S. Povilaitis
-
Skaudi netektis Lietuvai: mirė maestro S. Povilaitis
-
Skaudi netektis Lietuvai: mirė maestro S. Povilaitis
-
Skaudi netektis Lietuvai: mirė maestro S. Povilaitis
-
Skaudi netektis Lietuvai: mirė maestro S. Povilaitis
-
Skaudi netektis Lietuvai: mirė maestro S. Povilaitis
-
Skaudi netektis Lietuvai: mirė maestro S. Povilaitis
-
Skaudi netektis Lietuvai: mirė maestro S. Povilaitis
-
Skaudi netektis Lietuvai: mirė maestro S. Povilaitis
-
Skaudi netektis Lietuvai: mirė maestro S. Povilaitis
-
Skaudi netektis Lietuvai: mirė maestro S. Povilaitis
-
Stasys Povilaitis
-
Skaudi netektis Lietuvai: mirė maestro S. Povilaitis
-
Skaudi netektis Lietuvai: mirė maestro S. Povilaitis
-
Skaudi netektis Lietuvai: mirė maestro S. Povilaitis
-
Skaudi netektis Lietuvai: mirė maestro S. Povilaitis
-
Skaudi netektis Lietuvai: mirė maestro S. Povilaitis
-
Skaudi netektis Lietuvai: mirė maestro S. Povilaitis
-
Skaudi netektis Lietuvai: mirė maestro S. Povilaitis
-
Skaudi netektis Lietuvai: mirė maestro S. Povilaitis
-
Skaudi netektis Lietuvai: mirė maestro S. Povilaitis
-
Skaudi netektis Lietuvai: mirė maestro S. Povilaitis
-
Skaudi netektis Lietuvai: mirė maestro S. Povilaitis
-
Skaudi netektis Lietuvai: mirė maestro S. Povilaitis
Lietuva prarado neblėstančio talento dainininką ir išskirtinės stiprybės žmogų. Antradienio rytą eidamas 69 metus mirė Stasys Povilaitis. Jis pralaimėjo kovą su sunkia liga.
Lietuva prarado neblėstančio talento dainininką ir išskirtinės stiprybės žmogų. Antradienio rytą eidamas 69 metus mirė Stasys Povilaitis. Jis pralaimėjo kovą su sunkia liga.
Atsisveikinimas su velioniu vyks ketvirtadienį, spalio 8 d., nuo 9 val. Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje. 12 val. bus aukojamos šv. Mišios. Maestro bus laidojamas ketvirtadienį 13 val. Palangos miesto kapinėse.
Dainos skleidė optimizmą
S.Povilaičio kolega Kauno ceremonmeisteris, buvęs grupės “Aitvarai” narys Kęstutis Ignatavičius sakė, kad kalbant apie velionį reikia apmąstyti visą Lietuvos estrados epochą. "Jis yra neginčijamas mūsų estrados karalius. S.Povilaitis – išskirtinio muzikalumo, žavi jo taisyklinga dikcija ir jo dainų tekstų optimizmas, gera nuotaika, džiaugsmas", – vardijo ceremonmeisteris.
Anot jo, S.Povilaitis ne kartą yra pabrėžęs, kad jo širdis yra Kaune, nors jau seniai čia nebegyvena. Kaune maestro gimė, čia pradėjo savo muzikinę karjerą.
Už nuopelnus Kaunui jis 2007 m. buvo apdovanotas Santakos garbės ženklais. S.Povilaitis kartu su Rosita Čivilyte įdainavo pirmosios Kauno miesto šventės himną – Petro Palilionio "Senąją Kauno sakmę".
Lenkia galvą prieš tvirtybę
Ansamblio „Nerija“ dainininkai S.Povilaičio gedi ir kaip didžio žmogaus, dainininko, poeto, ir kaip mylimo draugo bei kolegos.
“Jis niekam iki paskutinės akimirkos apie savo ligą nepasakojo. Lenkiu galvą prieš tokią tvirtybę ir drąsiai galiu pasakyti, kad jis – visų laikų populiariausias Lietuvos estrados dainininkas”, – sakė S.Povilaičio draugė ir kolegė, “Nerijos” dainininkė Nijolė Tallat-Kelpšaitė.
“Man bičiulystė su Stasiu buvo išskirtinis dalykas. Jis turėjo labai retai pasitaikančią savybę: buvo labai teisingas. Niekada nerezgė intrigų, niekam nėra perbėgęs kelio ar lipęs per galvas”, – sakė dainininkas Edmundas Kučinskas su S.Povilaičiu ansamblyje “Nerija” pradirbęs ketverius metus.
Vėliau pradėję solinę karjerą vyrai dažnai susitikdavo scenoje. Nors dainininkus skyrė aštuoneri metai, jie visą gyvenimą išsaugojo itin pagarbius ir draugiškus santykius.
Jubiliejinių koncertų nebesulaukė
Dar vienas “Nerijos” kolega Simonas Donskovas prisiminė išskirtinį S.Povilaičio talentą ir humoro jausmą: “Su juo visada galima buvo pajuokauti, bet jo humoras buvo labai gražus, neįžeidus”.
„Stasys man gyvenime nėra nė vieno blogo žodžio pasakęs, tik pataręs ir padaręs taip taktiškai ir neįžeidžiančiai, kaip tik jis vienas temokėjo“, – maestro taktiškumą prisimena ir dar viena „nerijietė“ Laima Žemaitytė.
Žinios apie dainininko stipriai pašlijusią sveikatą buvo pasiekusios visus, tačiau jo kolegos iki paskutinės akimirkos neprarado vilties ir tikėjimo, kad S.Povilaitis pasirodys jubiliejiniuose “Nerijos” koncertuose lapkričio mėnesį.
Jis pats buvo šių koncertų sumanytojas, dar vasarą sukvietė draugėn kolegas, planavo vesti renginį ir jame dainuoti. Tikėjimą ypač palaikė tai, kad S.Povilaitis niekada nėra skundęsis dėl savo sveikatos, nė sykio nėra parodęs, kad blogai jaučiasi ar atšaukęs suplanuotų koncertų.
Visų jį pažinojusių akyse jis išliko išskirtinės stiprybės ir tvirtybės žmogumi, teigiama „Nerijos“ pranešime.
„Nutrūko savita gija (...). Lietuvos auksinės estrados dalis pasitraukė. Jis priklauso vadinamajai auksinei Lietuvos estrados kartai“, - BNS sakė muzikologas Viktoras Gerulaitis.
Valstybės vadovų užuojautos
Prezidentė Dalia Grybauskaitė, Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė ir premjeras Algirdas Butkevičius antradienį pareiškė užuojautas dėl estrados dainininko S.Povilaičio mirties.
Pasak prezidentės, S.Povilaitis buvo visos Lietuvos dainininkas. Jo atliekamas dainas mokėjo kelios kartos, kurių melodijos kiekvienam kelia daugybę prisiminimų.
„Tai buvo populiariosios muzikos džentelmenas, mokęs savo pasekėjus pagarbos scenai ir žiūrovui. Dėl jaukaus santykio su kiekvienu savo gerbėju S. Povilaitis tapo savas kiekvienuose Lietuvos namuose“, – rašoma šalies vadovės užuojautoje.
Premjeras Algirdas Butkevičius teigia, kad maestro asmenybė ir dainininko talentas, kupinas aktyvios veiklos gyvenimas ir tarnystė scenai ilgus metus rašė auksinius Lietuvos estrados istorijos puslapius, S.Povilaičio dainos tapo neatskiriama daugelio iš mūsų gyvenimo dalimi.
„Netekome vienos iš ryškiausių Lietuvos estrados legendų – maestro S. Povilaičio, kurio atliekamomis, mūsų šalies estrados klasika tapusiomis dainomis daugiau nei keturis dešimtmečius mėgavosi kelios mūsų tautos kartos“, – sakė A.Butkevičius.
Seimo pirmininkės L. Graužinienės užuojautoje rašoma, kad S.Povilaitis buvo žmogus, savo talentu, charizma, kūrybiniu potencialu ir meile muzikai pelnęs besąlygišką klausytojų meilę.
„Maestro amžinai liks gyvas mūsų visų širdyse. Tegul jį lydi Amžinybės šviesa, o jo šeimą ir artimuosius – dvasios stiprybė ir paguoda“, – teigia Seimo vadovė.
Kultūros ministras Šarūnas Birutis pareiškė, kad Lietuva neteko tauraus, šviesaus žmogaus, nusipelniusio estrados dainininko, dainų kūrėjo, mylimo ir klausomo įvairių kartų žmonių. Anot jo, per savo gyvenimą S.Povilaitis išleido daugiau kaip 20 muzikos albumų, su garsaus atlikėjo dainomis išaugo kelios Lietuvos klausytojų kartos.
Sužinojo prieš trejus metus
Dainininko žmona Birutė Povilaitienė yra pasakojusi, kad apie onkologinę ligą sužinota prieš trejus metus. Iki tol daugybę metų S.Povilaitis bandė sugyventi su kita sunkia liga – diabetu.
Net ir sirgdamas atlikėjas aktyviai koncertavo. Paskutinis jo koncertas įvyko liepos 6-ąją, nors jau tada jo būklė buvo itin prasta ir jis daug laiko leido ligoninėje.
Pats maestro daug geriau jausdavosi namuose, tad medikai, esant galimybei, jį išleisdavo gydytis namo, žiniasklaidai pasakojo B.Povilaitienė.
Anot jos, koncertuoti ir neafišuoti savo ligų buvo S.Povilaičio pasirinkimas, nors gydytojai aktyviai dienotvarkei nepritardavo.
Šaknys – Kaune
Popdainininkas, dainų tekstų autorius S. Povilaitis 1947 m. gimė Kaune. 1976 m. baigė žurnalistikos studijas Vilniaus universitete.
1970-1984 m. S. Povilaitis buvo Lietuvos filharmonijos ansamblių „Nemuno žiburiai“, „Nerija“, 1984-1987 m. – Vilniaus estradinių ansamblių ir orkestrų susivienijimo, nuo 1987 m. – koncertinės organizacijos „Tonas“ solistas.
Jis daug koncertavo Lietuvoje ir užsienyje, yra pelnęs A.Šabaniausko (1991 m.), „Gintarinės palmės" (1993 m.), „Bravo" (1997 m.) premijas ir kitus apdovanojimus.
1997 m. S. Povilaitis apdovanotas Gedimino 5 laipsnio ordinu.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
LNDT tarptautinės dramaturgų rezidencijos konkursą laimėjo K. Kaupinis
Keturi partneriai – Lietuvos nacionalinis dramos teatras, Ispanijos nacionalinis teatras, Gorkio teatras Berlyne ir Karališkasis flamandų teatras Briuselyje – pernai inicijavo tarptautinę dramaturgų rezidenciją, kviesdami rašanči...
-
Lietuvoje tapytas filmas „Kaimiečiai“ – jau šalies kino teatruose
„Kino pavasaryje“ ką tik pristatytas ir festivalyje net du apdovanojimus – žiūrovų simpatijų ir geriausios lietuviškos premjeros – nuskynęs režisierių DK Welchman ir Hugh Welchmano tapytas filmas „Kaimiečiai“...
-
Pagrindinis „Kino pavasario“ prizas – lenkų režisieriaus filmui „Iš kur į kur“
Pagrindinį šių metų „Kino pavasario“ prizą laimėjo lenkų režisieriaus Macieko Hamela (Maceko Hamela) filmas „Iš kur į kur“. ...
-
Velykų muzika su prancūziškais pasisveikinimais
Antrąją šv. Velykų dieną su muzika švęsime prisikėlimą, pavasario pabudimą ir kaip kasmet – Kauno pučiamųjų instrumentų orkestras „Ąžuolynas“ kviečia išeiti į miesto gatves, nusišypsoti, o pasivaik&...
-
„Auksiniai scenos kryžiai“ – dizainerei S. Straukaitei, scenografei L. Liepaitei2
Minint Tarptautinę teatro dieną, trečiadienio vakarą Klaipėdos dramos teatre įteikti prestižiniai teatro apdovanojimai „Auksiniai scenos kryžiai“. ...
-
Dvi sostinės kultūros įstaigos taps viena
Vilnius optimizuoja kultūros įstaigų tinklą – Vilniaus mokytojų namai ir Vilniaus kultūros centras taps viena įstaiga. Šių pokyčių metu siekiama stiprinti sostinės kultūrinę ekosistemą ir kurti miesto kultūrai palankias bendradarbys...
-
Dovana lėlininkų patriarcho jubiliejui – jo kurtų paveikslų paroda
Nacionalinio Kauno dramos teatro (NKDT) Didžiosios scenos fojė veikia garsaus lėlininko, dailininko Vitalijaus Mazūro tapybos darbų paroda „Išsigelbėjimas“. Šis renginys – graži įžanga į menininko 90-mečio paminėjim...
-
Kaunas nusilenkė ryškiausioms teatro asmenybėms: aidint ovacijoms įteiktos „Fortūnos“2
Tarptautinės teatro dienos išvakarėse Kauno miesto savivaldybė tradiciškai surengė iškilmingą profesionalių kūrėjų, aktorių ir režisierių apdovanojimų ceremoniją. Kauno kultūros centre už ryškiausius metų nuopelnus ...
-
Skaudžią netektį išgyvenanti A. Tamulytė pasidalijo jautriu įrašu: lauksiu tavęs visą gyvenimą10
Sielvarto dėl mamos Danutės Dirginčiūtės-Tamulienės netekties neslėpė velionės dukra, garsi aktorė Aurelija Tamulytė. ...
-
Gedimino kalno papėdėje atidaromas Lietuvos istoriją pristatysiantis Pilininko namas
Lietuvos nacionalinis muziejus trečiadienį Gedimino kalno papėdėje atidaro naujausią padalinį – Pilininko namą. ...