- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kultūros ministerija pateikė Vyriausybei naujos redakcijos Kino įstatymo projektą, kuriuo sudaromos sąlygos steigti Nacionalinę filmoteką.
Įstatymas įtvirtintų Lietuvos kino gamintojų ir turtinių teisių turėtojų prievolę perduoti valstybės archyvams vieną atgaminti ir saugoti tinkamą originalios filmo medžiagos egzempliorių, pranešė ministerija.
Anot pranešimo, šiuo metu Lietuva sistemingai nekaupia savo kino paveldo – medžiaga saugoma ir Lietuvoje, ir už jos ribų. Lietuvos kino centras kino paveldo klausimais bendradarbiauja su Lietuvos valstybės centriniu archyvu, LRT archyvu ir bendrove „Lietuvos kinas“.
Visos trys minėtosios organizacijos turi skirtingą filmų kopijų kiekį, taip pat skiriasi ir turimų filmų kokybė. Lietuvoje iki šiol nebuvo ir pilnos Lietuvos kino paveldo analoginio kino filmotekos: visų vaidybinių, dokumentinių ir animacinių filmų rinkinio, pažymi ministerija.
Taip pat svarbi kino paveldo dalis yra saugoma ne valstybės institucijose, o pačių kino kūrėjų namuose. Kuriant filmoteką, Lietuvos kino centro specialistai rinks medžiagą ir iš privačių asmenų kino archyvų, kurie visuomenei yra visiškai nežinomi.
Lietuva negali sau leisti skirti lietuviško kino kūrimui ir sklaidai tris ar penkis kartus mažiau nei latviai ar estai.
Taip pat projektu siūloma nustatyti papildomus kino kūrybos, gamybos ir sklaidos finansavimo principus, tikslinamas kino filmų indeksavimas pagal žiūrovų amžių. Taip pat nutarta Lietuvos kino centrui suteikti įgaliojimus įgyvendinti kino edukacines programas bei kino kultūros sklaidą, pranešė Kultūros ministerija.
Finansavimas nepatenkina poreikių
Kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson pažymi, kad numatomi pokyčiai buvo būtini, nes kino menas išaugo ankstesnio įstatymo rėmus. „Suvokiant kino svarbą padidėjo ir valstybės poreikiai aktyviai ir ženkliai remti kino kūrimą, gamybą ir sklaidą“, – teigiama pranešime.
Įstatyme siūloma įtvirtinti platesnes kino finansavimo galimybes, industrijos plėtrai naudojant jos pačios uždirbtus pinigus. Ministrės pastebėjimu, akivaizdu, kad esamas kino finansavimas nepatenkina kino industrijos poreikių ir potencialo, nes kinas daro įtaką visuomenės savimonei ir pritraukia papildomų lėšų į Lietuvą.
„Lietuva negali sau leisti skirti lietuviško kino kūrimui ir sklaidai tris ar penkis kartus mažiau nei latviai (6,7 mln. eurų) ar estai (10,4 mln. eurų) skiria savojo kino kūrimui ir sklaidai“, – teigė L. Ruokytė-Jonsson, pabrėždama ir kino svarbą kovoje su priešiška propaganda.
Įstatymo projekte taip pat siūloma dalį kino industrijos uždirbtų lėšų sugrąžinti į kino gamybą, kaip tai daroma, pavyzdžiui, Lenkijoje ir Prancūzijoje. Pateikiamais duomenimis, per pastaruosius metus naudojantis mokestine lengvata užsienio kino gamintojai Lietuvoje išleido beveik 12 milijonų eurų.
Siūloma, kad naujasis Kino įstatymas įsigaliotų nuo 2018 metų sausio.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
2026 metais Tokijuje planuojama eksponuoti M. K. Čiurliono darbus
Po dvejų metų Japonijos sostinėje Tokijuje planuojama surengti Mikalojaus Konstantino Čiurlionio darbų parodą. ...
-
Molėtų savivaldybė su visuomenininkais įkūrė fondą Radvilų piliai Dubingiuose atkurti2
Molėtų rajone, Dubingiuose, ketvirtadienį įsteigtas fondas, kuris rūpinsis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) didikų Radvilų pilies atkūrimu. ...
-
Motinos meilė. Ežero pokalbiai III
Skiriu savo mamai ...
-
„Romuvą“ užliejo mielumas3
Kawaii mados karalius Sebastianas Masuda savo kolekcijos pristatymui pasirinko neįprastą formatą ir modelius – „Romuvos“ kino teatro scena žengė mielumą įkūniję „Auros“ šokėjai. ...
-
Paskelbti „Sidabrinių gervių“ nominantai, tarp jų – „Tu man nieko neprimeni“
Ketvirtadienio vakarą paskelbti Lietuvos nacionalinių kino apdovanojimų „Sidabrinė gervė“ nominantai, tarp jų lyderiauja režisierės Marijos Kavtaradzės filmas „Tu man nieko neprimeni“, Deimanto Narkevičiaus „Čiulbanti s...
-
Gediminaičių dinastijos vingius išnarstęs istorikas: visuomenė išalkusi neideologizuotos istorijos1
Kultūros istoriko Eimanto Gudo ir žurnalistės Žilvinės Petrauskaitės tandemui, rodos, lemta kurti bestselerius. „Neturiu nei noro, nei pašaukimo rašyti pažintines knygas, nes jose nėra fikcijos, mėgstu rašyti tiesą apie rea...
-
Vilniaus dailės akademijos rektore perrinkta I. Skauronė
Vilniaus dailės akademijos rektore antrai kadencijai ketvirtadienį išrinkta Ieva Skauronė, pranešė aukštoji mokykla. ...
-
Gegužės mėnesį startuoja naujas festivalis sostinėje – „Vilnius Spring Festival“1
Naujas ir ambicingas festivalis vilniečiams bei miesto svečiams – „Vilnius Spring Festival“, kuris kvies atrasti išskirtinius meno įvykius dešiniajame Neries krante. ...
-
Spektaklyje „Requiem“ – nauji iššūkiai ir stichijos1
Šį savaitgalį Klaipėdos dramos teatre vyks režisieriaus Dmitrijaus Krymovo spektaklio „Requiem“ premjera. Jame – šešios skirtingas situacijas atspindinčios scenos, sujungiančios vieną bendrą temą – gimusius...
-
Vėjo ir jūros pokalbis Nacionalinio Kauno dramos teatro premjeroje „Čiurlionio peizažai: jūra“
Gegužės 9–11 dienomis Nacionaliniame Kauno dramos teatre premjera – „Čiurlionio peizažai: jūra“. Tai interaktyvus jutiminis spektaklis, kurio metu skamba įstabaus Lietuvos kompozitoriaus ir dailininko Mikalojaus Konstantino Čiurl...