Kas užkoduota tautinių audinių raštuose?

  • Teksto dydis:

Vienas dažniausių – saulės simbolis

Docentės teigimu, norint atskleisti lietuvių tautos tapatumą ir išskirtinumą iš kitų Europos ir pasaulio tautų, svarbiausia išsiaiškinti tautinės tekstilės ornamentiką, dažniausiai tautinėse juostose naudotus ženklus ir simbolius bei jų prasmes.

Rinktinių juostų ornamentai gali būti: augaliniai (lelija, ąžuolo lapai, dobiliukai, roželės, eglutės, katpėdėlės ir kt.), gyvūniniai (balandžiai, žirgų galvos ir kt.), mitologiniai (stilizuotos žvaigždės, saulė, mėnulis ir kt.), geometriniai (patys seniausi, – aut. past.), kurie dar skirstomi į uždaruosius (rombas, trikampis, kvadratas, stačiakampis, daugiakampis) ir atviruosius (įvairios linijos, kryputės, įvijos, kryželiai).

Pasak mokslininkės, rinktinėse juostose vyrauja dangaus kūnų simboliai, dažniausiai kryželiai, žvaigždutės: „Rombe dažnai pasitaiko šešiakampė segmentinė žvaigždė, atitinkanti visai Europai būdingą saulės simbolį. Saulės kelio dinamiką perteikia įvija ir kryžminis saulės spindulys.“

E. Kumpikaitės teigimu, augalinis ornamentas paplinta tik vėlesnėse juostose. Dažnai pasitaiko žiedo, pumpuro motyvas, labai stilizuotas „gyvybės medis“. Žvaigždės perauga į žiedus, o kryputės, trikampėliai, rombeliai pavirsta lapeliais, koteliais.

Juostose sutinkamų simbolių ir ženklų paplitimas įvairiuose Lietuvos regionuose yra skirtingas. Pavyzdžiui, svastikos ar žalčio simboliai labiausiai paplitę Mažojoje Lietuvoje, kryžiuko ornamentai vienodai paplitę visuose Lietuvos regionuose. Tuo tarpu Žemaitijoje, Suvalkijoje, Aukštaitijoje ir Dzūkijoje labiausiai naudojami rombo su ataugėlėmis („roželėmis“, – aut. past.) tipo ornamentai.

„Tautinės tekstilės tyrimai yra ne tik labai įdomūs ir uždegantys, bet ir nepaprastai svarbūs, siekiant pažinti ir išsaugoti mūsų, lietuvių, tautinį tapatumą ir užtikrinti jo tęstinumą“, – įsitikinusi tyrėja.

Didžiausios juostų kolekcijos yra sukauptos Lietuvos nacionaliniame muziejuje, Lietuvos dailės muziejuje Vilniuje ir Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje Kaune.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių