Kam mums reikia filosofijos?

Gegužės pabaigoje jis dalyvavo Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto surengtoje II tarptautinėje logikos konferencijoje, o jo skaityta atvira paskaita „Socialinis atomizmas, jo metafizinės ir politinės problemos“ sulaukė ypatingo klausytojų susidomėjimo. Į konferenciją taip pat buvo atvykęs garsus britų filosofas, Jeilio ir Oksfordo universitetų profesorius Timothy Williamsonas, pranešimus skaitė logikos specialistai iš žinomų pasaulio universitetų – Daramo, Bristolio (Jungtinė Karalystė), Helsinkio (Suomija), Osnabriuko (Vokietija), Gento (Belgija), Kyjivo (Ukraina), Varšuvos (Lenkija), Londono universitetinio koledžo ir kitų.

Konferencijai pasibaigus dvi ryškiausios šio renginio žvaigždės – G. Priestas (G. P.) ir T. Williamsonas (T. W.) – sutiko atsakyti į Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto absolvento, Oksfordo universiteto doktoranto Pranciškaus Griciaus klausimus apie filosofijos vertę ir praktinį filosofijos žinių pritaikomumą.

– Kokia yra filosofijos vertė?

G. P.: Gyvename sudėtingame pasaulyje, tad svarbu pažinti jo veikimo principus ir jų padarinius. Filosofija, savotiškais čiuptuvais prasiskverbdama į įvairias kitas sferas (istorijos, meno teorijos, politikos mokslų ir t. t.), tyrinėja pasaulį ir kelia esminių klausimų: kokia yra realybės prigimtis, kaip funkcionuoja valstybė, ar turi būti taip, kaip yra, ir kt.

T. W.: Filosofija yra vienas iš mokslų, tad ji vertinga dėl panašių dalykų, dėl kurių vertingi ir kiti mokslai. Mokslai tiria tikrovę kritišku, sisteminiu ir įrodymais grįstu būdu – tai pagrindinė jų vertė. Žinoma, filosofija nepriklauso gamtos mokslams, kaip fizika ar biologija. Savo abstraktaus mąstymo prigimtimi ji artimesnė matematikai. Filosofija kelia itin bendrų klausimų. Pavyzdžiui, visų mokslų tikslas yra įgyti žinių, tačiau filosofija tiria ir patį žinojimą.

Kita filosofijos išskirtinė savybė yra ši: nemaža dalis mokslų yra vertybiškai neutralūs (value-free), o filosofija viena iš labai nedaugelio kalba apie vertybes. Pavyzdžiui, filosofijoje galima klausti, koks gyvenimas yra geras žmonėms gyventi. Jei ieškote sistemiškai ir kritiškai suformuluotų atsakymų į klausimus apie vertybes, filosofas yra tinkamas žmogus jų paklausti.

Jei ieškote sistemiškai ir kritiškai suformuluotų atsakymų į klausimus apie vertybes, filosofas yra tinkamas žmogus jų paklausti.

– Kokia yra praktinė filosofijos vertė?

T. W.: Pirmiausia verta pabrėžti, kad praktinė mokslinių tyrimų, kad ir kokiai sferai jie atstovautų, vertė ne visada yra iš anksto nuspėjama. Pavyzdžiui, vienas iš klausimų, tyrinėtų matematikos ir filosofijos (logikos) lauke, – kas yra algoritmas. Praeito amžiaus ketvirtajame dešimtmetyje filosofų logikų tyrimai prisidėjo prie kompiuterio sukūrimo. Alanas Turingas suformavo abstrakčią koncepciją, kas yra kompiuteris, o po kelerių metų, per Antrąjį pasaulinį karą, pagal jo abstraktų modelį buvo sukonstruotas kompiuteris ir tai padėjo įgauti karinį pranašumą prieš tuometę Vokietiją. Tad jei pripažįstame kompiuterių reikšmę mūsų gyvenime, turėtume pripažinti ir logikos tyrimų, kurie iki šiol yra aktualūs kompiuterių programavimo srityje, svarbą.

Kitas pavyzdys – žmogaus teisių idėja. Jos ištakos siekia XVI–XVII a. filosofus, tokius kaip Hugo Grotius (kuris suformavo tarptautinės teisės pagrindus) ir Johnas Locke’as (vadinamas liberalizmo tėvu). Taigi filosofija pasiūlo idėjų, kurios daro reikšmingą įtaką koncepcijoms to, ką visuomenės laiko gėriu ar blogiu. Tačiau jų efektyvumas ne visada yra iš anksto prognozuojamas.

– Koks filosofinio išsilavinimo pritaikomumas?

G. P.: Filosofijos pritaikomumas gali būti labai platus – srityse, kurių daugelis nė nesusietų su filosofija. Filosofijos vertė glūdi pasaulio supratime per se, kad ir kur šios žinios gali ar turėtų nuvesti. Kita vertus, filosofija iškelia labai svarbių praktinių klausimų: kaip veikia ir kaip turėtų veikti valstybė, kurioje gyvename; koks yra valstybės gyvavimo tikslas; ko turėtume siekti. JAV buvo plačiai diskutuojama valstybės ir religijos santykio klausimu, svarstant apie teisę į abortus – ar valstybė turėtų turėti teisę juos drausti.

Kalbant apie tai, ar įgijus filosofo išsilavinimą įmanoma pragyventi, galiu tvirtai pasakyti, kad tikrai neskursite. Žinoma, jei jūsų gyvenimo tikslas yra uždirbti kiek įmanoma daugiau pinigų, filosofijos daktaro laipsnis greičiausiai nepadės to padaryti. Tačiau filosofai nėra mažai apmokami. Galiu paliudyti, kad mano gyvensena labai komfortiška – gerokai patogesnė, nei daugelio kitų žmonių. Kita vertus, jei pagrindinis mano gyvenimo tikslas būtų daug užsidirbti, netapčiau filosofu. Geriausia priežastis studijuoti filosofiją yra ją mėgti. Jei esate tipas žmogaus, turinčio šią aistrą, tapti filosofu yra geriausia, kas jums gali nutikti. Visgi gali būti ir taip, kad pabaigęs studijas dirbsite kažką kitką, bet galėsite sau pasakyti – tai buvo vertingi mano gyvenimo metai, nes mėgavausi tuo, ką dariau.

Net ir filosofijos daktaro laipsnis nebūtinai garantuos akademinę karjerą. Reikia būti pasiruošusiam persikelti į bet kurią pasaulio vietą, kur jums bus pasiūlytas darbas universitete. Tai gali būti sudėtinga, ypač jei sukuriate šeimą, atsiranda vaikų. Visgi nemažai filosofijos studijas baigusių žmonių nesigina disertacijos ir netampa akademiniais filosofais. Tačiau jie išmokomi naudingų mąstymo įgūdžių. Filosofijos studijose mokome ne faktų, o problemų sprendimo. Mokome susigaudyti informacijos sraute – atrinkti, kas yra svarbu. Mokome formuoti naujas idėjas ir, jas įvertinus, tinkamas toliau plėtoti, netinkamas atmesti. Tai yra naudingi įgūdžiai, kad ir ką gyvenime darytumėte.

Kartais skaitau pranešimus industrijos pasaulyje ir girdžiu ten sakant, kad jie mieliau įdarbins filosofijos nei konkretaus specializuoto dalyko absolventą, nes žinios, kurių įgyjama studijuojant, pavyzdžiui, verslo vadybą, yra aktualios čia ir dabar, tačiau po kelerių metų jos pasens. Jie ieško žmonių, pasižyminčių gerais bendraisiais gebėjimais, kurių galiojimo laikas taip greitai neišsenka. Tad nemažai filosofijos absolventų daro puikią karjerą žurnalistikoje, medijose, bankų, IT, viešųjų paslaugų sektoriuose – visur, kur reikalingas įgūdis susidoroti su problemomis, neturinčiomis algoritminių sprendimų. Filosofijos studentams stengiamės perduoti šio tipo įgūdžius ir jie jiems leidžia prisidėti prie vertės kūrimo.

Dar kai kas, ką verta pabrėžti apie profesijos pasirinkimą apskritai: gyvenime yra žymiai daugiau svarbių dalykų, nei tik užsidirbti pragyvenimui. Svarbiausia žmogui yra patirti pilnatvę. Galima diskutuoti, ką tai reiškia, – tai platus ir gilus klausimas, tačiau atsakymus kaip tik ir padeda pateikti filosofija.