Fluxus vėjai ir vėjarodžiai

Profesorius Vytautas Landsbergis atskleidžia vis naujas savo įvairialypės asmenybės puses

Šių metų ruduo ir žiemos pradžia Lietuvoje pažymėti Fluxus ženklu.

Nuo rugsėjo Vilniaus šiuolaikinio meno centre veikia paroda, pirmą kartą taip išsamiai apžvelgianti Fluxus apraiškas Rytų Europoje. Spalio mėnesį atidarytas Jono Meko vizualiųjų menų centras, kurio ekspozicijos pagrindą sudaro vieno aktyviausių Fluxus judėjimo ideologų Jurgio Mačiūno kolekcija, Vilniaus miesto savivaldybės nupirkta iš Jono Meko. Svarstoma galimybė Vilniuje statyti Gugenheimo filialą, kuriame būtų kaupiamos šiuolaikinio meno vertybės, kuriame ir Fluxus rastų nuolatinę vietą.

Šie faktai sukėlė didžiulį rezonansą ir naują susidomėjimo Fluxus judėjimu bangą. Ginčijasi, skirtingas, net kardinaliai priešingas pozicijas dėsto ne tik kultūros ir meno žmonės, bet ir architektai, politikai, ekonomistai – kalbama ne tik apie didelius idėjinius užmojus, bet ir didelius pinigus.

Tokiame Fluxus kontekste ryškiai nuskambėjo ir prof. Vytauto Lansbergio balsas. Kai ką nustebinęs, o kai kam tik priminęs, kad su šiuo meniniu judėjimu jis yra pažįstamas „asmeniškai“ ir gana artimai. Tad nenuostabu, kad Šiuolaikinio meno centre surengta vieša V.Landsbergio paskaita apie Fluxus susilaukė gausios ir margos auditorijos dėmesio.

Profesoriaus, kurį paskaitos organizatoriai pristatė kaip pagrindinį Fluxus atstovą Lietuvoje, susirinkusieji klausėsi susidomėję, nesibodėjo klausti. Vėliau visi drauge persikėlė prie parodos eksponatų, kur paskaita peraugo į diskusiją.

Lektorius paprastai, vaizdžiai ir įtikinamai atskleidė Fluxus esmę. Pasak jo, tai nėra antimenas. „Fluxus – nepripažinimas visko, kas įprasta, nesusitaikymas su stagnacija. Tai yra antivisko idėja, nes tai yra laisvė. Fluxus žmogų moko kurti save ir aplinką taip, kad būtų įdomu gyventi“,– teigė jis.

V.Landsbergis ir Fluxus termino autorius bei vienas aktyviausių šio judėjimo ideologų Jurgis Mačiūnas buvo klasės ir kiemo draugai. J.Mačiūnui emigravus į JAV, jų ryšys buvo nutrūkęs, tačiau vėl atsinaujino 7-ajame dešimtmetyje ir virto intensyviu susirašinėjimu. J.Mačiūnas dalijosi naujienomis apie Fluxus įvykius, siuntė naujos muzikos įrašus, Fluxus scenarijus, dėžutes su objektais ir kita. Taip Lietuvą pasiekė Fluxus vėjai ir per V.Landsbergio veiklą rado čia savo atgarsį.

Profesorius papasakojo apie Jurgio Mačiūno asmenybę, Fluxus idėjas, jų pritaikymą Lietuvoje, prisiminė 1966 metais Vilniaus pedagoginiame institute įvykusį Fluxus koncertą.

Apie Fluxus dažnai kalbama kaip apie savaime aiškų, paprastą dalyką, tačiau tik nedaugelis neužsikirsdamas galėtų pasakyti, kokia gi yra šio judėjimo esmė, pagrindinė idėja. Šiuo požiūriu V.Landsbergio paskaita buvo itin vertinga.