Duonos, sūrio ir medaus – į Rumšiškes!

"Su Alytaus duona užaugo ne viena mūsų krašto karta, – posakį, esą dzūkų mergų nuogumą dangsto grybai ir uogos, papildė viena pirmųjų šventės dalyvių, nuo 1953-iųjų savo istoriją rašančios "Alytaus duonos" vadovė Lina Černienė. – Mes didžiuojamės vietos putojančiu vynu, pasakiško skonio šimtalapiu ir, žinoma, savo duona."

Ji, pasak viešnios, gaminama pagal senąsias, iš kartos į kartą perduodamas tradicijas, todėl duonos iš Dzūkijos širdies delne esą lengvai nesuspausi. Ji ir laikosi ilgiau nei kitos, pagardintos saldikliais ar kitokiais sintetiniais priedais.

"Neretai žmonės mūsų duonos veža lauktuvių į užsienį. Pati vykdama į tolimesnę kelionę lagamino kampe įspraudžiu kepaliuką proginės , – patarimus, kaip ilgiau išlaikyti duonos šviežumą, žarstė pašnekovė. – Jokių plastikinių ar popierinių maišelių! Traukite lininį rankšluostį, uždenkite duoną ir leiskite jai kvėpuoti, o jei kiek ir padžius, bus dar gardžiau."

Nesvarbu kokia – paskaninta saulėgrąžomis, kanapėmis, kmynais ar džiovintais vaisiais, duona, pasak L.Černienės, turi būti kasdienė.

Atsisakykite batonų, saldžių bandelių, tačiau duonos, šiukštu, neišbraukite iš savo raciono.

"Moteriški žurnalai, rašantys, kad ji – talijų priešas, labai klysta. Atsisakykite batonų, saldžių bandelių, tačiau duonos, šiukštu, neišbraukite iš savo raciono. Geriau žiūrėkite, ką ant jos dedate, – kolegei iš Alytaus antrino "Vilniaus duonos" atstovė Snieguolė Edita Šoblinskienė. – Dešrą keiskite pomidoru, plona avokado riekele ar kita mėgstama daržove."

Kiekvieną dieną riekelę viso grūdo duonos suvalganti moteris tikino, kad jos pavyzdžiu turėtų pasekti kiekvienas, galvojantis apie savo sveikatą. Ypač naudinga duona, pilna grūdų, mat su ja gaunama ląstelienos ir biologiškai aktyvių medžiagų.

"Ląsteliena mažina cholesterolio koncentraciją kraujyje, slopina puvimo procesus žarnyne, aktyvina jo veiklą, detoksikuoja organizmą", – lenkdama pirštus, duonos naudą vardijo S.E.Šoblinskienė.

Iki sekmadienio popietės vyksiančios šventės metu, į Rumšiškių miestelį užsukę smalsuoliai galės ne tik paklausyti, ką kužda gyvas raugas ar apsvaigti nuo šiltos duonos kvapo. Ant riekės bus galima užsitepti liepų medaus ir prispausti jį saldžiu varškės ar ne vieną mėnesį brandintu kietuoju sūriu.

"Muziejaus lankytojų laukia turininga programa, kurioje – pirmoji lietuviška oratorija "Rugių medus" ir daugybė skonių", – šventės programa intrigavo "Skrajojančio teatro" kūrybinių projektų direktorius Juozas Pocius. Šventės lankytojai, anot renginio organizatoriaus, galės įsitikinti, kokia turtinga yra lietuviškų duonos, sūrio ir medaus gaminių įvairovė, duonos kepėjus, sūrininkus ir bitininkus į muziejų po atviru dangumi subūrusi iš skirtingų Lietuvos kampelių: Vilniaus, Palangos, Kartenos, Joniškio, Rokiškio, Ukmergės ir kitų vietovių.

"Labai daug nekalbėsiu – žodžiais skonio nepakeisi", – dar nesuplanavusius savaitgalio užsukti į Lietuvos liaudies buities muziejų kvietė J.Pocius.