Choras „Vilnius“: nuo baroko iki Lotynų Amerikos garsų

Po penkerių metų pertraukos Kauno valstybinėje filharmonijoje koncertavo vienas profesionaliausių Lietuvos chorų - valstybinis choras "Vilnius".

Choro, kurio meno vadovas ir vyr. dirigentas - profesorius Povilas Gylys - koncertas buvo paženklintas net keliais svarbiais įvykiais: neseniai minėtu 40 metų jubiliejumi bei naujuoju choro kūrybinės veiklos etapu, prasidėjusiu pernai metais, kai kolektyvui buvo suteiktas valstybinio choro vardas.

Atversdamas naujuosius istorijos puslapius, kartu pažvelgdamas ir į nueitą kelią, choras tą vakarą klausytojams dovanojo išties turiningą ir spalvingą programą, kurioje darniai susiliejo įvairaus laikmečio ir žanro kūriniai. Pirmojoje koncerto dalyje skambėjo religinė muzika. Programą pradėjo J.S.Bacho motetas „Singet dem Herrn ein neues Lied“ dvigubam chorui, palydimas basso continuo kartu su fagotininku Alfonsu Ančerevičiumi bei violončelininku Sauliumi  Lipčuimi.

Būdamas aktyvus lietuvių chorinės muzikos skleidėjas, valstybinis choras „Vilnius“ šiame koncerte klausytojams pateikė ir premjerą – Vytauto Miškinio itin dvasingą, pripildytą vilties ir skaidraus skambesio kūrinį „Septynios advento antifonos“. Nors kompozicija sukurta 2003 m., iki šiol Lietuvoje buvo atliktos tik kelios dalys. Valstybinio choro „Vilnius“ programoje nuskambėjęs visas kūrinys pagrįstas dviejų chorų dialogu, apjungtas glaudaus muzikos ir liturginio teksto ryšio bei jį papildžiusio choro dainininkų skaitomo lotyniško teksto vertimo.
Bene pirmą kartą Lietuvoje klausytojai išgirdo ir kitą religinį, nepaprastai melodingą, subtilaus grožio F. Mendelssohn-Bartholdy kūrinį „Ave Maria“. Tai romantinės muzikos kūrėjo opusas, sukurtas penkiolikai balsų, tenorui solo ir vargonams. Koncerto metu tenoro partiją giedojo choro artistas Paulius Bagdanavičius, vargonais grojo Dainius Jozėnas. Galbūt dėl gausios choro balsų sudėties ši, nors ir nepaprastai graži giesmė,  yra atliekama gana retai, nėra įsitvirtinusi chorų repertuare.

Antrąją koncerto dalį choras pradėjo kūriniu, tapusiu viso vakaro kulminacija – kompozitoriaus Giedriaus Kuprevičiaus kantatos „Pagonių giesmės“ naująja versija. 1969 m. parašytas kūrinys ne  vieną dešimtmetį skamba koncertų salėse, yra itin mėgstamas publikos bei muzikantų, skirtas atlikti chorui, sopranui, skaitovui ir orkestrui. Praėjusiais metais minėtas valstybinio choro „Vilnius“ 40 metų jubiliejus kaip tik ir paskatino kompozitorių parašyti naująją šios kantatos versiją. Vietoj orkestro autorius įvedė styginių kvartetą, klavišinius, elektrinę ir bosinę gitaras bei mušamuosius. Kauno filharmonijoje „Pagonių giesmės“ naujai atgimė kartu su valstybiniu choru „Vilnius“, Lietuvos nacionalinės premijos laureatu Čiurlionio kvartetu, Tomo Leiburo instrumentine grupe, soliste Laima Česlauskaite (sopranas), Tomu Juzeliūnu, skaičiusiu kantatos tekstą.

Kompozitorius G. Kuprevičius, vertindamas naująją versiją kalbėjo: „Šios kantatos atlikimas man apskritai išties yra labai brangus. Ankstesnis, 1969-ųjų variantas tapo mano pirmuoju nemažos apimties darbu baigus kompozicijos studijas pas prof. Eduardą Balsį. Kartu šis kūrinys buvo ir etapinis, nes jame išbandžiau savo galimybes chorinės muzikos srityje. Šiame cikle mane domino galimybė chorą parodyti šiek tiek kitokį nei mes buvome įpratę girdėti romantinėje muzikoje, norėjau kad jame atsirastų ritminis pradas. Tuo metu buvau itin didelis grupės „The Beatles” mėgėjas, tai atsispindi ir to laikotarpio kūryboje, kuri persisunkusi bigbitinės muzikos elementais, įvairiais posūkiais, atsiradusiais iš popmuzikos.

Jei kas giliau panagrinėtų muzikines slinktis, pamatytų, kad kai kurie kantatos motyvai vėliau panaudoti ir 1972 m. Juozo Grušo spektaklio „Barbora Radvilaitė“ finalinėje muzikoje bei 1999 m. sukurtoje operoje „Karalienė Bona“. Naujojoje kūrinio redakcijoje siekiau įvesti simforoko skambėjimą panaudojant styginių, gitaros ir mušamųjų derinį. Daugiau kaip prieš dvidešimt metų choras „Vilnius“ yra atlikęs ir ankstesnę kantatos versiją. Džiaugiuosi choro skambesiu, minkšta vakarietiškos kultūros maniera. Lietuvoje yra labai nedaug chorų, kurie sugeba išvengti forsavimo, rėksmingumo. Prof. Povilas Gylys – reiklus muzikantas, tad jo darbo rezultatai būna visuomet šaunūs. Linkėčiau šiam chorui sėkmingai gyvuoti net ne vieną, o dar mažiausiai tris keturiasdešimtmečius.“

Veržli, dinamiška ir ekspresyvi naujoji „Pagonių giesmių“ versija tapo tam tikra jungtimi tarp klasikinio žanro kūrinių ir koncerto pabaigoje nuskambėjusių Lotynų Amerikos saulėtų, ritmingų kompozicijų. Čia choras žaismingai ir temperamentingai atlikto penkias dainas iš programos „Lotynų Amerikos melodijos ir ritmai“, parengtos kartu su perkusijos grupe „Giunter percussion“. Praėjusių metų rudenį užsimezgusi muzikantų draugystė su choru dažnai paįvairina ir praturtina choro koncertus, suteikia naująjį, spalvingesnį chorinės muzikos skambėjimą.

Sudėtinga ir įvairi koncerto programa, su nelengvais techniniais ir interpretaciniais niuansais tik dar kartą paliudijo apie valstybinio choro „Vilnius“ profesionalumą ir muzikinį lankstumą. Po koncerto dalindamasis mintimis Kauno valstybinio choro meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas prof. Petras Bingelis kalbėjo: „Kolektyvas yra sudarytas iš puikių profesionalų, kurie gali atstovauti chorinę muziką bet kur ir bet kada. Jie turi savitą skambėjimą, savo veidą, repertuarą, kurį atlieka puikiai. Visi kūriniai yra parengti su dideliu skoniu, atsakomybe, todėl šis choras yra labai skambus kolektyvas su skambia daina. Mes, profesionaliosios chorinės muzikos atlikėjai, turime išlaikyti tą liniją skleidžiant gilius ir prasmingus kūrinius. Norėčiau palinkėti tik vieno, kad mūsų šalies vadovybė daugiau dėmesio skirtų tikrojo meno propagavimui, nes šis choras yra tikrai tam pasirengęs.“