- Inga Levickaitė-Vaškevičienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Šiandien batsiuvystė labai sparčiai nyksta, tačiau dar tarpukario Lietuvoje tai buvo po siuvėjo antras pagal populiarumą amatas. Norėdami įsigyti naujus ar pataisyti senus batus žmonės kreipdavosi pas arčiausiai gyvenantį batsiuvį. Avalyne prekiavo ir turguose.
Šiandien batsiuvystė labai sparčiai nyksta, tačiau dar tarpukario Lietuvoje tai buvo po siuvėjo antras pagal populiarumą amatas. Norėdami įsigyti naujus ar pataisyti senus batus žmonės kreipdavosi pas arčiausiai gyvenantį batsiuvį. Avalyne prekiavo ir turguose.
Iš kartos į kartą
Batsiuvio amatu besiverčiantį žmogų dažniausiai vadino šiaučiumi. Batsiuviai paprastai dirbo po vieną, pagal užsakymus siūdami batus savo namuose. Miesteliuose bei miestuose buvo ir didesnių dirbtuvių su samdomais darbininkais. Kai kurie batsiuviai siūdavo batus miestuose veikusioms batų parduotuvėms.
Pasitaikydavo, kad batsiuvys mokėjo ir kitą amatą, tai yra ne tik siuvo batus, bet buvo ir rimorius (meistras, gaminęs pakinktus).
Norintieji išmokti batsiuvio amato dažniausiai beveik metus mokydavosi pas batsiuvį. Buvo ir batsiuvių dinastijų, kuomet batus siuvo ir senelis, ir tėvas, ir sūnus. Tarpukariu batus siūti kartais išmokdavo ir kariuomenės rengtuose kursuose. Amato pradžiamokslis paprastai prasidėdavo nuo medinių vinučių kalimo į kaladę. Įgudus mokiniui jau leisdavo kalti puspadžius, dėti ant batų padų lopus.
Darbas su užsakovais
Batsiuviai dirbtuvei paskirdavo atskirą kambarį, o jei neturėdavo daug vietos – kokį nedidelį kampą, dažniausiai prie lango. Toje vietoje stovėdavo vienas ar keli darbastaliai su įrankiais. Užsirišę odines ar kitos kokios storos medžiagos prijuostes, batsiuviai dirbdavo sėdėdami ant žemų, vadinamųjų batsiuviškų kėdučių įduobtu odiniu viršumi. Šalia įtaisytose lentynose buvo surikiuoti mediniai kurpaliai.
Norint užsisakyti batus ar pataisyti senus pas batsiuvius buvo galima kreiptis bet kada. Atėjusį užsisakyti naujų batų žmogų batsiuvys pasodindavo ant suolo arba kėdės. Tuomet liepdavo užsidėti koją ant kojos ir pamatuodavo pėdos ilgį, plotį, kelties apimtį. Jei turėjo siūti ilgaaulius batus, matavo ir blauzdos storį. Aulo ilgis – pagal užsakovo norą. Įvairaus modelio batus vadindavo ir čeverykais, ir tufliais, ir kamašais, ir čebatais.
Odą užsakovas rinkdavosi kartu su batsiuviu nuėjęs į parduotuvę. Didžioji dalis batsiuvių ir patys turėdavo įsigiję įvairių odų. Dažniausiai atsimenama, kad buvo juchto ir chromo odos batai. Moterims patikdavo lakiniai bateliai.
Naujus batus batsiuviai pasiūdavo greitai. Kai kurie dirbdavo net naktimis. Kartais pasiūti batai užsakovui netiko arba pasitaikydavo įvairių defektų – batsiuvys girtas pasiklysta ir supainioja batus, kurie per dideli, trina kulnus, spaudžia. Tuomet užsakovas nešdavo atgal į dirbtuvę pataisyti netinkamus batus arba pakeisti. Batsiuvys juos stengėsi įsiūlyti kitam, o užsakovui siūdavo naują porą.
Amato technologijos detalės
Batus siūdavo rankomis. Siuvimui naudojo lininius siūlus, o į juos įsukdavo senesnės kiaulės šerių. Yla pradurdavo skylę ir praverdavo šerį.
Kai kurie batsiuviai turėjo dideles batsiuviškas siuvimo mašinas odai siūti. Populiariausios buvo gamintos "Singer" įmonėje. Tokie batsiuviai paruošdavo ir susiūdavo mašina batų viršaus ruošinius. Tada parduodavo kitiems batsiuviams. Juos vadino štaporiais arba zagatovščikais.
Įdomu, kad batų padus seniau kaldavo medinėmis vinutėmis. Jas batsiuviai iš beržo medienos pasiruošdavo patys arba pirkdavo parduotuvėse. Paklausa, matyt, buvo gera, nes tarpukaryje Alsėdžiuose net veikė medinių vinučių fabrikas.
Batus dažnai siuvo platesnius, kad nespaustų kojos, jog būtų galima avėti, apsimovus vilnones kojines. Manyta, kad oda nuo drėgmės traukiasi.
Kodėl batai girgždėdavo?
Batų kaip ir drabužių mados nuolat keitėsi. Dabar jau mažai kas žino, kad tarpukaryje buvo madingi girgždantys batai. Tuomet batsiuviai tarp pado ir vidpadžio įdėdavo nedidelę pailgą beržo tošies juostelę, kuri einant sukeldavo girgždesį. Girgždėjimas labiau patiko moterims. Tokius batus mėgo ir kunigai.
Užsakovai kartais prašydavo aplink padą padaryti griovelius, kurie buvo įspaudžiami specialiu įrankiu – rantuotu ratuku, jį pakaitinus.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Lietuvos teatrų pavasaris“: 45-asis festivalis
Kauno teatro mylėtojai visą savaitę turi unikalią progą mėgautis profesionalų sukurtais spektakliais iš visos Lietuvos: sekmadienį prasidėjo jau 45-asis festivalis „Lietuvos teatrų pavasaris“. ...
-
Kultūros ministerija paskelbė konkursą vadovauti Nacionaliniam architektūros institutui1
Kultūros ministerija antradienį paskelbė konkursą į naujai įsteigto Nacionalinio architektūros instituto direktoriaus pareigas. ...
-
Prasideda Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė
Antradienį Lietuvoje prasideda Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė, kurios tema šiemet – Europos Sąjunga (ES). ...
-
Finaliniai B. Dvariono konkurso akordai: nuo rečitalių koncertų salėse iki kelionių į Disneilendą
Jau dvyliktą kartą jaunuosius smuikininkus ir pianistus iš viso pasaulio į Lietuvą pakvietęs Tarptautinis Balio Dvariono konkursas šį savaitgalį išrinko pačius geriausius. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje konkurso f...
-
S. Karunatilaka: tikiuosi, kad mes šio to pasimokysim iš pasakojimų, persmelktų mūsų patirties
„Rašant knygą nėra taip, kaip būna per kokią filmo premjerą, kai jis išleidžiamas ir palydimas su fanfaromis, ji gimsta pamažu, o paskui dar reikia tikėtis, kad ras skaitytojų“, – pripažįsta Bookerio premijos laureata...
-
Kaune prasideda Azijos ir skandinavų kultūrų savaitė3
Šią savaitę Kaune vyraus Azijos ir skandinavų kultūros – prasideda jubiliejinė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rengiama Azijos savaitė ir skandinaviškos kultūros pažinimo renginiai. ...
-
Seimas linkęs bibliotekoms leisti dovanoti nurašytas knygas
Seimas po svarstymo šią savaitę pritarė leidimui bibliotekoms dovanoti nurašytas knygas. ...
-
Po rekonstrukcijos atidarytas Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras13
Klaipėdoje šeštadienio vakarą gala koncertu atidarytas Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras. ...
-
Garbūs svečiai atvyko į A. Areimos premjerą „Dviejų Korėjų susijungimas“5
Balandžio 19-ąją publika rinkosi į režisieriaus Artūro Areimos Nacionaliniame Kauno dramos teatre režisuotą spektaklį pagal J. Pommerat pjesę „Dviejų Korėjų susijungimas“. ...
-
Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras pasikeitė neatpažįstamai35
Šiandien išaušo klaipėdiečių ilgai laukta diena – duris lankytojams po rekonstrukcijos atvers Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras. Penkerius metus be savo namų dirbę teatralai kvies ne tik mėgautis pastatymais, bet ir įve...