Ar girdėjote gandrą giedant?

Gamta apie metų laikų kaitą skelbia mums įvairiausiais ženklais. Juos pajuntame regėjimu, klausa, lytėjimu, uosle, skoniu ir galiausiai širdimi. Pavasaris bene garsiausiai apie save praneša iš šiltųjų kraštų sugrįžtančių paukščių balsais.

Tik ne visi pavasario pranašais laikomi sparnuočiai balsingi. O tai, kaip dažnai ir žmonėse būna, visai nepriklauso nuo ūgio. Štai vienas didžiausių Lietuvos paukščių – gandras. Ko gero, tik referendumas padėtų nuspręsti, kuris: ar balsingasis vyturys, ar beveik nebylys gandras – laikomas didesniu pavasario ženklu mūsų krašte. Ne toks šių eilučių tikslas, nors gal jos ką nors ir įkvėps apie tai padiskutuoti.

Gerbiamas ne tik lietuvių

Gandras balso stoką išlygina kalenimu, kurio garso tonas, stiprumas, dažnumas gali būti įvairus, pagal paukščio nuotaiką. Pavyzdžiui, staiga išgąsdintas gandras pakyla skristi trumpai tarkštelėjęs. Jei vienos poros narys, atskridęs į lizdą, sutinka ten savo sutuoktinį ir pareiškia jam savo gerus jausmus, tuomet abu paukščiai pirma sušnypščia, paskui pakelia aukštyn galvas. Klegenimas šiuo atveju yra skardus ir trunka ilgai.

Nesuteikė šiam paukščiui Lietuva tiek garbės, kaip kovui, balandžiui, gegutei, pavadindama jų vardais pavasario mėnesius. Įvertino daug aukščiau – išrinko nacionaliniu paukščiu. Atrodytų keista, kad juo tapo ne upeliu virvenantis vieversys ir ne trelių čempionė lakštingala. Ir ne tik Lietuva pasirinko šį bebalsį.

1960-ųjų gegužę Japonijos sostinėje Tokijuje vykusios XII tarptautinės paukščių apsaugos tarybos (dabar – BirdLife International) konferencijoje buvo priimtas nutarimas pasiūlyti, kad kiekviena šalis išsirinktų nacionalinį paukštį ir naudotų jį gamtos apsaugai populiarinti. Baltasis gandras laikomas nacionaliniu paukščiu Vokietijoje, Armėnijoje, Baltarusijoje, Lietuvoje.

Skirti svarbūs vaidmenys

Tokios sėkmės priežastys glūdi gilesnėje senovėje, kada žmonių gyvenimas ir veikla buvo cikliški, labiau susiję su gamta ir priklausė nuo metų laikų kaitos. Ligi šiol gyvi tautosakos liudijimai apie gandro nuopelnus žmogui. Vienas žinomiausių – po sparnu jis parsineša kielę, o šiai išspardžius ledus prasideda tikrasis pavasaris. Tad kaip ir pavasarį parneša. Gal ir tiesa: gandras parskrenda apie kovo 25 d., kai kalendorinio pavasario dar likę pora mėnesių.

Kitas, ko gero, tiek pat žinomas nuopelnas – vaiknešystė. Kuo tai paaiškinti, atsako tauragniškė ragana Eugenija Šimkūnaitė: Pavasarį vaikų gimdavo daugiau nei bet kuriuo kitu laiku. Negi juos gali maži vieversėliai atnešti... O štai iš kurios pusės – pasufleruoja liaudies menas. Jame gandras dažniausiai vaizduojamas kartu su saule. Tad greičiausiai iš rytų, kur šioji pateka.

Daugeliui girdėtas ir tautosakinis paaiškinimas apie paties gandro atsiradimą: smalsų ir nekantrų žmogų, atrodo, jis buvo vardu Stonelis (tikrai ne moteris balta palaidine ir juodu sijonu – tai galėtų pripažinti tik besivadovaujantieji stereotipu, kad moterys smalsesnės už vyrus), Dievas gandru, pradžioje visai baltu, pavertė. Tik supykęs ir nesusivaldęs dėl šio nepaklusnumo, griebė tai, kas buvo po ranka, o kūrenant ubą – krosnį, žinoma, nuodėgulį, rėžė gandrui per nugarą (kaip žmogiška ir žemiška, ne veltui sakoma: kaip danguje, taip ir žemėje). Mat, sukūręs pasaulį, pamatė, kad per daug žemėje priviso gyvačių ir kitų žmonėms nemalonių šliužų, pačius bjauriausius sukišo į maišą, pasikvietė Stonelį ir liepė jam tą maišą paskandinti ežere, tik griežtai uždraudė pažvelgti vidun. Smalsuolis nepaklausė, atrišo maišą ir išleido laisvėn visas gyvates. Sakysime: nieko sau nuopelnas – visus šliužus paleido, bet juk gamtos grandinėje nėra nė vieno nereikalingo. Dievo pyktis dėl nepaklusnumo neapsiribojo "tapyba anglimi", bausmę ligi šiol Stonelis, paverstas gandru, tebeatlikieka – vis dar renka tuos šliužus.

Gero šeimininko ženklas

Galbūt dėl to, kad gandras žmogumi buvęs, žmogus arti savęs mėgęs gandrą turėti. Etnografas Ignas Končius "Žemaičio šnekose" teigia: laimingos sodybos, kur gandrai peri; blogų savininkų sodybose gandrai vengia perėti; nežinodamas apylinkės žmonių ir norėdamas nakvynei pasiprašyti, prašykis, kur gandrai peri, – nenuskriaus tavęs.

Anot profesoriaus Tado Ivanausko, tarp žmogaus ir gandro senajame kaime buvo sudaroma lyg nerašyta sutartis: parskridęs iš pietų, jis sodyboje rasdavo ženklą, bylojantį, kad joje yra laukiamas ir gali įsikurti. Šis ženklas – senas vežimo ratas ar akėčios, įkeltos į medį arba ant stogo. Kažin ar būtų išsaugota sutartis, jei dažnas sparnuotasis sugyventinis būtų elgęsis taip, kaip aprašytasis tarpukario spaudoje ("Diena", 1930 m. liepos 20 d., Nr. 28.): "Už Rokiškio viename kaime gandras ėmė ir nusinešė į savo lizdą gaspadoriaus marškinius. Paskiau įlipus į medį ir apžiūrėjus lizdą pasirodė, kad lizde jau 9 marškiniai, 5 kelnės ir 12 nosinių."

Viena nuomonių teigia, kad pirminė iškeltų ratų paskirtis buvo atlikti žaibolaidžio funkciją ir, tik pastebėjus, kad paukščiai mielai ant jų apsigyvena, ratai buvo pradėti kelti kaip lizdų pagrindas.

Tikėta, kad, jeigu gandras dažnai atskrenda į sodybą, kurioje neperi, tai toje sodyboje susilauks vaikų, o jeigu į sodybą atskrenda gandrų pora (ten, kur neperi), tai žinok, kad toje sodyboje bus vestuvės. Senovėje iki vestuvių nuotakos turėdavo susikrauti kraitį: audeklų, drabužių, rankdarbių. Mergavimo laikotarpiu kaupiamam kraičiui buvo pagaminama arba iš mamos paveldima skrynia. Jei skrynia pagaminta iš medžio, kuriame gandrų perėta – šeimai ateityje nei palikuonių, nei laimės netrūks. Neradus tokio medžio, panašaus rezultato tikėtasi nutapius ant skrynios šį paukštį. Tokiu ornamentu papuošta skrynia saugoma Lietuvos liaudies buities muziejuje. Ji visada parodoma edukacinių užsiėmimų "Mergvakaris", "Vestuvės" dalyviams.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • M. Vitulskis – apie bohemą ir sutiktas primadonas
    M. Vitulskis – apie bohemą ir sutiktas primadonas

    Šeštadienį, spalio 28 dieną, LNOBT laukia žiūrovų Giacomo Puccini operoje “Bohema”. Prieš tai, spalio 25 d. 14 val., įvyks jaunimui skirta edukacinė popietė, kurioje ši opera bus pristatyta plačiau. Popietėje d...

  • Bendravimo mozaika išmokė žvelgti kito akimis
    Bendravimo mozaika išmokė žvelgti kito akimis

    Tarp gausių šiemetės Kauno bienalės partnerystės projektų – ir Švietimo mainų paramos fondo "Erasmus+" finansuojami tarptautiniai mokytojų kvalifikacijos tobulinimo kursai. Spalio 9–13 d. vykę Kauno Nemuno mokykloje-...

  • Švedų menininkas: aš žinau, kur aš einu
    Švedų menininkas: aš žinau, kur aš einu

    Visi turime tam tikras ribas, tačiau svarbu sekti savo gyvenimo linija, net jei kartais nežinome, dėl ko tai darome. Menas yra kalba, kuria artikuliuoju su aplinka, todėl neprivalau kiekvieną kartą išrasti kažko naujo. Mano kūriniai – mano...

  • Kauno folkloro klubas lankėsi Ukrainoje
    Kauno folkloro klubas lankėsi Ukrainoje

    Kauno folkloro klubas "Liktužė" (vadovė Jūratė Svidinskienė) lankėsi Ukrainoje, kur Lvove atstovavo Lietuvai Ukrainos tautų festivalyje "Ornamenty Fest". ...

  • Palangoje skambės unikali Apalačų kalnų muzika
    Palangoje skambės unikali Apalačų kalnų muzika

    Šeštadienį Palangos kurorte skambės Apalačų kalnų muzika. Duetas „Anna&Elizabeth“ – Anna Roberts-Gevalt ir Elizabeth LaPrelle iš JAV – publiką užburs be galo atvira, šilta ir nuoširdžia k...

  • Lietuvos atkūrimo šimtmečio proga dviračiu pervažiavo džiungles
    Lietuvos atkūrimo šimtmečio proga dviračiu pervažiavo džiungles

    Keliautojas Gediminas Vasiliauskas Lietuvos atkūrimo šimtmečio sukakties proga Amazonės džiungles pervažiavo dviračiu. 900 kilometrų vyras įveikė per 3 savaites. ...

  • Minint Lietuvos šimtmetį skambės seniausias Lietuvos varpas
    Minint Lietuvos šimtmetį skambės seniausias Lietuvos varpas

    Minint Lietuvos Nepriklausomybės šimtmetį, projekte „Gloria Lietuvai“ tarp atrinktų skambiausių 100 Lietuvos bažnyčių varpų, skambės ir Kriaunų bažnyčios varpas. Kol kas vienas seniausių šalies varpų saugojamas Laisvės ...

  • Dovana Domeikavos bendruomenei – kultūros salė
    Dovana Domeikavos bendruomenei – kultūros salė

    Respublikiniuose ir tarptautiniuose konkursuose laurus skinantys Domeikavos meno saviveiklos kolektyvai nuo šiol turės daugiau kaip 250 žiūrovų talpinančią salę, grimo kambarius, repeticijų, parodų erdves. ...

    8
  • Valdovų rūmų menės nušvito karališkomis spalvomis
    Valdovų rūmų menės nušvito karališkomis spalvomis

    Nuo šiol Valdovų rūmų interjerų ekspoziciją aplankę lankytojai neatpažins kelių trečiame aukšte esančių menių. ...

  • Mirė prancūzų kino legenda D. Darrieux
    Mirė prancūzų kino legenda D. Darrieux

    Danielle Darrieux (Daniel Darjė), kuri nepaisant karo metų kolaboravimo su vokiečiais buvo viena ilgaamžiškiausių ir ryškiausių Prancūzijos kino žvaigždžių, mirė, ketvirtadienį pranešė jos partneris. ...

Daugiau straipsnių