Traukos centru Upytę turėjęs paversti ekologiškas šiaudinis namas – tuščias

Traukos centru Upytę turėjęs paversti šimtus tūkstančių litų kainavęs ekologiškas šiaudinis namas tebekėpso tuščias, o takas link jo užžėlęs kiečiais.

Pirmajame Lietuvoje visuomeninės paskirties šiaudų name planuojamos atšvęsti įkurtuvės nukeliamos kitiems metams, nors upytiečiams žadėta duris atverti jau šį rudenį. Jame jau turėjo veikti demonstracinis nykstančių amatų centras.

Į neužbaigtą projektą investuota apie 400 tūkst. litų, iš jų maždaug 150 tūkst. litų atseikėta iš rajono Savivaldybės biudžeto, kita dalis – Jungtinių Tautų Pasaulio aplinkos fondo lėšos.

Kad unikalus šiaudų namas įgautų gyvybę, Savivaldybė ir Upytės bendruomenė skaičiuoja dar prireiksiant  vieno kito šimto tūkstančio litų.

„Manėme, kad užteks gautų pinigų. Vylėmės šiemet jau turėti užbaigtą namą, bet paskui dar teko rėmėjų ieškoti, kad nepaliktume netinkuoto“, – teigė Upytės bendruomenės pirmininkas Audrius Zalatoris.

Nors statybų verslas pernai išgyveno sunkmetį dėl neįtikėtinai atpigusių statybininkų paslaugų, pirmininkas tvirtina, jog koją jiems pakišo kaip tik šoktelėję įkainiai.

„2009-aisiais išaugo medienos ir statybų kaina. Statyti šiaudų namą – specifinis darbas, tai ne blokelius mūryti. Panevėžyje tą sugebančių statybininkų neradome, dirbo vyrai iš Šakių“, – „Sekundei“ aiškino A.Zalatoris.

Ekologiškas, bet nenaudojamas

Upytės pakrašty iškilęs šiaudų statinys – visiškai ekologiškas, net medinis sienų karkasas išteptas sėmenų aliejumi, atstojančiu impregnantą.

Namas pastatytas pagal tradicinį aukštaitišką modelį. Laikantis tradicijų netgi teko koreguoti pirminį projektą – etnologams sukritikavus sumanymą stogą dengti nendrėmis, jos pakeistos rugių šiaudais.

Tačiau unikalus, iš sumaišytų šiaudų ir molio drėbtomis sienomis namas tebeprimena vaiduoklį. Šiemet jame meistrai taip ir nepasirodė.

Name dar neįrengta elektros instaliacija, trūksta perdangos tarp pirmo ir antro aukštų, nebaigti tinkavimo darbai, neįrengta signalizacija, statinys neatitinka priešgaisrinių reikalavimų.

Pinigų neliko ir piktžolėmis užžėlusiai ir menkaverčiais senais medžiais apaugusiai aplinkai sutvarkyti.

Upytiečiai viliasi, jog sustojusios statybos vėl atgis bent kitąmet. Pasak A.Zalatorio, bendruomenė viltis turėti amatų centrą sieja su Žemės ūkio ministerijos galimybėmis.

Rajono Savivaldybės paraiška šiaudų namui ir jo aplinkai sutvarkyti šiemet ministerijos finansavimo nesulaukė – iš dešimties projektų lėšų gavo tik penki. Likusiesiems parama pažadėta 2011-aisiais.

„Be paramos tikrai neužbaigsime“, – pripažįsta A.Zalatoris.

Kiek trūksta lėšų iki įkurtuvių, pirmininkas nežino, mat dar netgi nėra parengta darbų sąmata.

Rajono Savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus specialisto Vido Visockio nuomone, namui užbaigti užtektų 100 tūkst. Lt, tačiau kad jame veiktų amatų centras, reiktų dar kelis kartus daugiau.

Valdininkas įsitikinęs, jog net ir neužbaigtas šiaudinis statinys nestovi veltui.

„Jo pažiūrėti važiuoja ekskursijos net ir Tauragės, Alytaus. Žmonės domisi tokia statyba, teiraujasi, nuo ko pradėti. Apie tokį amatų centrą ir kitos savivaldybės svarsto“, – teigė V.Visockis.

Populiarintų linininkystę

Idėja Upytėje suręsti ekologišką šiaudų namą bendruomenei kilo dar 2007-aisiais. Jame įkūrus amatų centrą tikėtasi sukurti alternatyvą nuo seno kraštą garsinusiam, tačiau dėl ekonominių priežasčių jau porą metų nebeplėtojamam linininkystės verslui.

Namas turėjo tapti užimtumo vieta ir pragyvenimo šaltiniu tradicinius ir nykstančius amatus puoselėjantiems gyventojams.

Pasak A.Zalatorio, užbaigus namo statybas vietiniai tautodailininkai čia rengtų demonstracines programas, būtų atgaivinta ir į užmarštį begrimztanti linininkystė, siuvami lino gaminiai.

„Prie namo planuojame įkurti turgelį, į kurį suvažiuotų amatininkai iš viso rajono. Ar kitą vasarą jame jau vyks prekyba, nežinau. Būtų mano pinigai, galėčiau atsakyti, dabar niekas neaišku“, – teigė A.Zalatoris.

Faktai

Šiaudiniai namai pasaulyje nėra naujiena. Jie populiarūs Amerikoje, daugelyje Europos šalių.

Tokie namai pradėti statyti XX a. pradžioje JAV iš vargo. Į vadinamąją svajonių šalį suvažiavę emigrantai žemdirbiai, neturėdami kur gyventi, tiesiai ant žemės klojo suspaustus šiaudų briketus, iš jų lipdė sienas. Metams bėgant statybos technologija ištobulinta taip, kad suspaustiems šiaudų briketams tapo nebebaisūs nei graužikai, nei ugnis.

Vienintelis šiaudinio namo priešas – didelė drėgmė, pūdanti statinius iš natūralių medžiagų.

Šiame straipsnyje: Upytės amatų centras

NAUJAUSI KOMENTARAI

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių