Parodoje - lėlės ir jų pasakos

Kauno įvairių tautų kultūrų centre (Šv. Gertrūdos 58)  karaliauja lėlės - čia atidaryta veikia Vaikų gynimo dienai skirta Militos Šidlauskienės lėlių paroda.

Poetas H.Radauskas rašė: „Pasauliu netikiu, o Pasaka tikiu“. Panašus gyvenimo credo tiktų ir menininkei, lėlininkei – Militai Šidlauskienei, nemėgstančiai tuščiai postringauti ar filosofuoti, bet savo mintis, jausmus, vizijas išreiškiančiai autentiškais rankų darbo kūriniais – gyvais ir ekspresyviais, įkvėptais meilės, išradingumo, fantazijos.
Kurti žaislus ji pabandė dar vaikystėje, nes įgimtai vaizduotei nepakako stereotipų – pirktinių žaislų kasdienybės. Teko gaminti lėles iš visko, kas pakliūdavo po ranka: akmenų, skudurėlių, pagaliukų, kaštonų, dėžučių. Taip palaipsniui užgimė savotiška pasaka, tebesitęsianti iki šiol.

Autorė Kauno taikomosios dailės technikume yra įgijusi tekstilininkės specialybę. Visą likusį laisvą laiką skiria kūrybai, intensyvų vidinį gyvenimą paverčiančiai tikrovės pasaka.
Meistrės sukurti personažai – įvairių dydžių, proporcijų, charakterių. Jie gimsta spontaniškai – be iškarpų, šablonų, trafaretų. Tai lėlės – puošnios, elegantiškos, harmoningais, dvasingais veidais, tarsi nužengusios iš romantizmo epochos, kitos – aprengtos tautiniais drabužiais, nepamirštant smulkesnių detalių. Ypač išraiškingos miniatiūrinės, piršto dydžio lėlytės – grakščios, tvarkingomis sudėtingomis šukuosenomis, daugiasluoksniais drabužėliais. Taip pat pasakiškoje eisenoje dominuoja įvairūs gyvūnai su jiems pritaikytais kostiumais, sužmogintais veidais, žvėreliai, cirko artistai, vaikystės knygų veikėjai. Kiekvienas iš jų skirtingas, nepanašus į ankstesnįjį, nes autorė nepakenčia vienodumo.

Meistrei yra tekę dalyvauti ne vienoje lėlių parodoje (Varšuvoje, Palangoje, Kaune), bet būdama iš prigimties jautri ir neatviro būdo, ji menkai tevertina viešąjį gyvenimą, pirmenybę teikdama „vaikystės lėlių sapnui“, kurį ji ir tęsia sapnuodama vis naujus savitus personažus, sukurdama jiems gyvenimą: veidą, išraišką, kūną, drabužį ir charakterį. Galbūt ji viliasi, jog kada nors ateis laikas, kai pradės atsirasti vis daugiau žmonių, vertinančių sapnų grožį labiau nei kasdienybės triukšmą.

Parodoje eksponuojami ir Zitos Mockevičienės gėlių žiedais išmargintos drpbės. Paroda veiks iki liepos 1 d.