„Draudžiami jausmai“ kovos dėl Roterdamo kino festivalio „Tigro“

41-ojo Tarptautinio Roterdamo kino festivalio konkursinėje programoje šiemet dalyvaus lietuviškas filmas. Dėl pagrindinio „Tigro“ apdovanojimo trumpų filmų kategorijoje kovos Deimanto Narkevičiaus „Draudžiami jausmai“ (2011).

1972 m. pradėtas rengti tarptautinis Roterdamo kino festivalis (IFFR) tapo vienu autoritetingiausių kino renginių pasaulyje.

Festivalis į šį Olandijos miestą pritraukia daugybę nepriklausomo, autorinio ir eksperimentinio kino profesionalų bei žiūrovų - pernai festivalio renginiuose užregistruota 340 000 apsilankymų, 373 žurnalistai nušvietė festivalio eigą.

Be filmų peržiūrų, čia vyksta ir parodos, diskusijos, pokalbių šou, edukaciniai renginiai.

Kartu su festivalio įkūrėjo Huberto Balso (Huub Bals) fondu Roterdamo kino festivalis aktyviai remia nepriklausomo kino kūrimą, skiria stipendijas besivystančių pasaulio šalių kino kūrėjams, sudaro sąlygas susitikti kino prodiuseriams ir rasti papildomo finansavimo šaltinių. Festivalis vyks sausio 25 – vasario 5 dienomis.

Iš Roterdamo kino festivalio filmas keliaus į Berlyną – Tarptautiniame Berlyno kino festivalyje (Berlinale) jis dalyvaus programoje „Forum Expanded“.

Laimonas atleidžiamas iš darbo teatre. Pareiškiami įtarimai, kad vyras yra gėjus. Laimonas areštuojamas ir nuvežamas į milicijos nuovadą. Tardytojas, KGB darbuotojas, kurio užduotis yra paruošti bylą teismo procesui, įsimyli sulaikytąjį. Filmo veiksmas vyksta 1970-ųjų sovietinėje Lietuvoje, kuomet homoseksualumas buvo laikomas nusikaltimu. 122 straipsnis sovietų baudžiamajame kodekse skelbė, kad bausmė už „seksualinę sueitį tarp dviejų vyriškos lyties partnerių” yra 3 metai įkalinimo.

„Makabriškos sistemos žemiausioje pakopoje atsidūrė nusikaltimai seksualiniu pagrindu. Tuo pačiu tai buvo veiksmingiausias būdas ką nors diskredituoti, sumenkinti nepritapusio žmogaus autoritetą“, - sakė filmo „Draudžiami jausmai“ režisierius Deimantas Narkevičius.

Pasak D. Narkevičiaus, filme nereiktų ieškoti istorinio teisingumo. Tai daugiau kūrinys-metafora, grąžinantis žiūrovus į netolimą praeitį, kada vienos ar kitos ryškesnės asmenybės individualūs bruožai ar charakterio skirtumai nebuvo laikomi visuomenę turtinančiais komponentais, tačiau keliantys jai grėsmę, tuo pačiu klibinantys politinį sistemos stabilumą. 

Filme vaidina Valentinas Krulikovskis, Aleksas Kazanavičius, Mikalojus Urbonas, Vytautas Kaniušonis, Eglė Driukaitė, Arūnas Smailys, Marius Repšys ir kt. Operatorius – Audrius Kemežys, garso operatorius - Sigitas Motoras. Filmo garsiniam takeliui keletą dainų sukūrė grupė „Without Letters“.