83-ejų „Playboy“ įkūrėjas negalvoja apie senatvę

Los Andželas. Hughas Hefneris sėdi atsilošęs raudoname įdubusiame fotelyje, sunėręs pirštus virš galvos, savo prastos reputacijos vilos darbo kambaryje: lankytojas uždavė jam klausimą apie mirtingumą.

Hughas Hefneris ir jo merginos: (iš kairės) Kristina ir Karissa Shannon bei Crystal Harris. Jis sako, kad „pop kultūra šiandien yra lyg skysta sriuba“, ir priduria, jog „kadaise ji priminė riebią košę“.

Nepaisydamas „Playboy Enterprises“ kovų, Hughas Hefneris galvoja, kad gyvenimas sulaukus 83-jų yra daug geresnis ir turtingesnis, nei žmonės numano.
Ar būdamas 83-jų jis apie tai mąsto?

Jei trumpai - ne. Hefneris, legendinis gašlusis „Playboy Enterprises Inc“ įkūrėjas ir hedonizmo skleidėjas netiki, kad jo gyvenimo pabaiga jau čia pat.
 
Be to, ir nesielgia taip, lyg tai būtų tiesa. Jis vis dar dirba ištisą darbo dieną ir kuria savo žurnalą, skraido į Europą ir Las Vegasą, lankosi naktiniuose klubuose su savo trimis merginomis, kurios galėtų būti jo proanūkės, ir kartu su prodiuseriu Brianu Grazeriu kuria filmą.

„Tai vienas geriausių mano gyvenimo laikotarpių, - šypsosi jis, vilkėdamas pižamą ir šlepetes. -Gyvenimas dabar daug geresnis ir turtingesnis, nei žmonės numano.“
Hefneris, žinodamas, kad visi geri dalykai kažkada baigiasi, kadaise nusipirko požeminę laidojimo patalpą Los Andželo kapinėse.

Daugybėje interviu jis kalbėdavo apie tai, kaip be „Playboy“ nebūtų verta gyventi. „Jei parduočiau „Playboy“, mano gyvenimas būtų baigtas, - sako jis. Tačiau prasitaria: „Rimčiau žiūriu į tai, kad jau nebesu trisdešimtmetis. Turiu galvoti apie žurnalo tęstinumą.“

Vis dėlto Hefneris, kaip kultūrinė jėga, vis dar dalija šalį, nors nuo pirmojo „Playboy“ leidimo jau praėję 56 metai. Tiems, kas jį palaiko, jis yra didis sekso kultūros skleidėjas, padėjęs išlaisvinti amerikiečius nuo puritoniškumo ir neurozių.

Tiems, kas jį niekina, įskaitant daugelį feminisčių ir socialiai konservatyvių žmonių, jis padėjo vykdyti seksualinių pažiūrų, revoliuciją. Hefneris pripažįsta, kad yra „tamsių“ pasekmių, bet „tai nedidelė kaina, kurią reikia mokėti už asmeninę laisvę“.

Tuo pačiu metu jis bando būti aktyvus. Kol didžioji žurnalo dalis vis dar redaguojama Čikagoje, Hefneris tvirtina „kiekvieną merginą, kiekvieną viršelį, animaciją ir laiškus“. Dirbdamas iš savo biuro namuose arba tiesiog iš lovos, jis nusprendė būsimam leidimui nupirkti 5000 žodžių ištrauką iš nebaigtos Vladimiro Nabokovo novelės „Lauros originalas“.

O štai merginos išmokė jį naudotis „Twitter“ paslauga. („Šįvakar žaisiu kortomis“ - toks buvo neseniai svetainėje „Twitter“ publikuotas jo pranešimas). Be to, Hefneris nusifilmavo „Guitar Hero“ reklamoje, laikydamas pypkę, kurią metė rūkyti po nedidelio insulto 1985 metais.

Nutrūkus Hefnerio ir jo žmonos Madison ryšiams, jis teigia gavęs moterų iš viso pasaulio laiškų, kuriuose maldaujama leisti kartu apsigyventi. „Jos lipo per vartus,“ - visas švytintis pasakoja Hefneris, pasirinkęs tris naujas drauge gyvensiančias merginas - 23 metų Crystal Harris ir dvynes Kristiną ir Karissa Shannon (20 m.).

Nepaisant Hefnerio „gyvumo“, jo galvoje, be abejonių, sukasi mintys apie testamentą. Paskutiniu metu jis įnikęs į savo iškarpų albumus, kuriuos laiko nuo vaikystės ir turi jų daugiau nei 2000. Juose - niekada nematyta medžiaga - jo pirmoji bibliotekos kortelė, paties piešti komiksai ir paveikslėliai - sudarysianti 3506 puslapių, šešių tomų iliustruotos biografijos pagrindą.

Taip pat pirmą kartą Hefneris suteikė nevaržomą prieigą prie dokumentinių filmų kūrėjos Brigitos Berman neseniai užbaigto filmo „Hughas Hefneris: „Playboy“, aktyvistas ir maištautojas“ („Hugh Hefner: Playboy, Activist and Rebel“). Jo premjera įvyko Toronto tarptautiniame filmų festivalyje.

Galų gale priešaky ir pagrindinis Holivudo biografinis filmas. Brettas Ratneris (geriausiai žinomas iš filmo „Piko valanda“) paskirtas jo režisieriumi, o Robertas Downey jaunesnysis pareiškė susidomėjimą vaidinti Hefnerį.

Ir iš tikrųjų kai kurie ilgamečiai jo draugai susirūpinę, nes pasimiršta laimėjimai, kuriais jie žavisi: kultūrinio simbolio („Playboy“ kiškučio) sukūrimas, rasinių ribų panaikinimas (į klubų veiklą įtraukiant juodaodžius dalyvius) ir daugelio feminisčių motyvų palaikymas, įskaitant teisę į abortą ir lygių teisių įstatymo pataisą.

Hefneris taip pat dėl to susirūpinęs. „Mes tiesiog gyvename labai skirtingame pasaulyje ir aš savo vaidmenį kuriant jį tokį atlikau, - teigia jis. - Jauni žmonės apie tai neturi jokio supratimo.“