Agurkinių teismas virsta nesibaigiančiu spektakliu

Skirtingi likimai

Pagrindiniai penki beveik dešimtmetį ne tik Kaune, bet ir visoje Europoje garsėjusio Agurkinių nusikalstamo susivienijimo nariai – S.Velečka, pravarde Agurkas, Norbertas Tučkus, Tadas Petrošius bei broliai dvyniai Darius ir Audrius Petkauskai – jau šešerius metus leidžia už grotų.

Kartu su jais veikęs, o vėliau su teisėsauga nusprendęs bendradarbiauti Algimantas Ringaila-Čikis jau bemaž penkeri metai, kai yra pabėgęs į užsienį, iki šiol nesurastas ir tebeminimas ieškomiausių Europos bėglių sąraše.

Kai kurie anuomet prie Agurkinių aktyviai šliejęsi vyrai – Kęstutis Liukaitis-Liukas, Vilmantas Veršulis ir Aurelijus Perminas, arba Šūdmaišis, sutiko bendradarbiauti su teisėsauga ir smulkiai išpasakojo garsiausių šių laikų Lietuvos nusikalstamo pasaulio lyderių veiklos istorijas.

Pastarieji ir laisvėje jaučia nerimą bijodami sėbrų keršto, todėl kai kurie pateko į narkotikų ir alkoholio liūną. O vienas jų, anot patikimų šaltinių, galbūt netgi užmezgė kontaktus su tarptautiniais narkotikų bei žmonių prekeiviais ir iškėlė itin pompastiškas vestuves su buvusia atstove iš anuomet garsios ir seksualios merginų popgrupės.

Geriausi sekliai

2014 m. Metų sekliais išrinkti pareigūnai, sutriuškinę Agurkinių gaują. Tąsyk pagrindinis prizas – simbolinė žymiausio visų laikų detektyvo Šerloko Holmso pypkė – buvo įteikta Marekui Gulbinovičiui, dabartiniam Vilniaus vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos viršininkui.

Kartu su juo tą vakarą buvo apdovanoti dar keturi aktyviausiai dalyvavę tiriant šią bylą tuomečiai ir dabartiniai Kriminalinės policijos biuro (LKPB) pareigūnai: Artūras Garla, Darius Nalivaika, Jurijus Skuderis ir Ligita Vaivadaitė. Tai tik maža dalis asmenų, kurie vienaip ar kitaip prisidėjo išaiškinant šios gaujos nusikaltimus.

A.Garla praėjusių metų spalį Metų seklio pagrindinį prizą atsiėmė už sėkmingai neutralizuotos pagrindiniais Agurkinių konkurentais laikytos Kamuolinių grupuotės vyrų suėmimo operaciją. Šis pareigūnas kartu su kolegomis padarė nemažai svarbių darbų siekdamas išsklaidyti dvi garsiausias pastarojo meto kauniečių kriminalines gaujas.

Specialioje Agurkinių nusikaltimų veiklai apžvelgti skirtoje pažymoje, kuri yra vis dar Lietuvos teismuose nagrinėjamoje gaujos byloje, LKPB senbuvis A.Garla pažymėjo, kad Agurko gauja kaip viena iš aukščiausių bendrininkavimo formų turi visus būtinus formaliuosius požymius. Vienas iš jų teigia, kad trys ar daugiau asmenų reiškia, kad mažiausiai trys asmenys pagal baudžiamąjį įstatymą turi būti tinkami Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 249 straipsnio numatyto nusikaltimo subjektai (amžius, pakaltinamumas ir kita). Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad Agurkinių nusikalstamą susivienijimą sudarė daugiau nei trys asmenys.

Saulius nėra kvailas, tad į visa tai jis sureagavo be didesnių išsišokimų. Sakyčiau, jie visi atrodė gana ramūs. Tai buvo gerai apgalvotos mūsų strategijos dalis – visus imti vienu metu.

Kauno bachūro portretas

Dar renkant medžiagą didelio skaitytojų susidomėjimo sulaukusiai knygai "Kriminalinė Agurkinių odisėja" pašnekesį su ilgamečiais kriminalistais pradėjome nuo to, koks yra tipinis Kauno bachūro – organizuotai veikiančio nusikalstamo susivienijimo veikėjo – portretas.

"Ko gero, toks portretas galėtų būti priskirtas ir kituose šalies miestuose save bachūrais laikantiems jauniems vyrams. Tokių asmenų svarbiausi atributai: prabangus automobilis, stilinga išvaizda ir apsirengimas, prabangus laikrodis, mobiliojo ryšio telefonas, pavyzdžiui, itin brangus modelis "Vertu", bei kiti aplinkinių dėmesį pritraukiantys daiktai. Taip pat jie išsiskiria kriminaline leksika – žargonu, manieromis, vadovaujasi tam tikromis taisyklėmis – paniatjomis. Daugelis jų dieną pradeda atsikėlę vėliau, nei įprasta dirbantiesiems, vėliau sportuoja, o paskui įninka į "reikalų tvarkymo" rutiną", – praskleisdamas nusikaltėlių pasaulio uždangą kalbėjo M.Gulbinovičius.

"Šita chebra (Agurkinių gauja) visomis prasmėmis gerai gyveno, – trumpai atsakė A.Garla. – Bet, pavyzdžiui, apsilankę pas grupuotės nario Algimanto Ringailos-Čikio tėvą pareigūnai nustebo. Kažkodėl jų visų tėvai varganai gyveno. S.Velečkos-Agurko motina iki šiol gyvena Partizanų gatvėje, kur Agurkas praleido vaikystę ir jaunystę. Vieni iš tėvų gyvena ypač ankštuose, kukliuose būstuose, kurie nė trupučio nepriminė kriminalinio pasaulio autoritetų namų. Šiaip Agurkiniai pasižymėjo godumu – jų advokatai minėjo, kad jie nebuvo linkę skirtis su pinigais. Toks faktas mums yra puikiai žinomas."

M.Gulbinovičius pasiūlė atkreipti dėmesį į kriminalinio pasaulio asmenis supančią kasdienę aplinką. "Juk vaikas augdamas šeimoje girdi, kaip tėvai bendrauja tarpusavyje tiek telefonais, tiek gyvai su kitais, kaip jie leidžia laisvalaikį. Kaip sprendžia konfliktines situacijas, kokius renginius ir aplinką jie sureikšmina. Jų ir paprastų žmonių interesų, pomėgių sferos gerokai skiriasi, – kalbėjo jis. – Tokiose šeimose augantys vaikai mato aplinkui prabanga spindintį gyvenimą. Jie suvokia, kad tai prabanga, prestižas, tad paskui jiems tampa kone norma tokiame pasaulyje gyventi."

Tokiose šeimose augančioms mergaitėms būna sunku susirasti antrąją pusę. Jos dažniausiai vėliau renkasi gyvenimo vyrus iš tos pačios kriminalinės terpės.

Pasidomėjus, kodėl būtent iš Kauno yra kilę tiek gangsterių, nusikalstamų susivienijimų lyderių, daug išaiškinant Daktarų ir Agurkinių gaujų nusikaltimus prisidėję sostinės kriminalistai turėjo savas nuomones. "Kauno kriminalinio pasaulio atstovai nuo seno užčiuopdavo kaskart kintančio kriminalo gyslelę, sugebėdavo adaptuotis prie sudėtingų situacijų. Jie nuolat stebėjo naujoves, šio miesto gyventojai pasižymu kitokiu mąstymu ir požiūriu į nelegalios veiklos pokyčius bei situacijas. Juk būtent Kaune ėmė suktis pirmieji nešvarūs dalykai, vadinamosios maklės", – atsakė M.Gulbinovičius.

A.Garla pastebėjo, kad Kaunas nuo seno garsėjo vagystėmis iš deficitines prekes gaminusių fabrikų. "Sakyčiau, tas verslumas, judrumas daugeliui buvo įprastas gyvenimo būdas. Taigi, visi būdai ir priemonės tikslui pasiekti buvo naudojami. Be kita ko, iš Kauno yra kilę ir nemažai pareigūnų, kurie vėliau vienaip ar kitaip išgarsėjo. Kai kurių pavardės vėliau nuskambėjo ne ypač gražiame kontekste", – teigė jis.

"Stebint kauniečių nusikaltėlių išradingumą, novatoriškumą, galima sakyti, kad jie pasižymi sugebėjimu prisitaikyti prie bet kokių sąlygų. Kai kurie kauniečiai gangsteriams iš kitų miestų, kurie susidurdavo su sunkumais vogdami automobilius, mėgdavo sakyti: "Ir prie aikštelę saugančio sargo, ir visiškai nesaugomoje vietoje sugebėdavome nušlipsuoti (pavogti)." Aišku, paskui panašūs atvejai persikėlė į kitus didmiesčius", –  prisiminė M.Gulbinovičius.

Daktarus pakeitęs jaunimas

Agurkiniai ir Daktarai – visiškai skirtingai veikę nusikaltėlių dariniai. Paprašyti įžvelgti esminius skirtumus tarp Vilijampolės Daktarų ir Agurkinių gaujų vyrų plėtotos nusikalstamos veiklos, šnekinti pareigūnai pateikė savas nuomones.

"Daktarai ir Agurkiniai – tai atskiros kriminalinės "šeimos". Kiekvienas iš jų biznį darė tiktai savame rate. Jie ir bendraudavo tik per konfliktus, – teigė A.Garla. – Agurko požiūris buvo "teisingesnis" ir kažkaip priimtesnis šios kartos nusikaltėliams. Apskritai šioje gaujoje vadinamųjų paniatkių tiesiog nebuvo. Jiems svarbiausia buvo pinigai. Nė vienas iš Agurkinių nebuvo anksčiau sėdėjęs už grotų. Ir pats Agurkas pirmąsyk rimčiau į nelaisvę – trims mėnesiams – pateko tik 2008 m."

M.Gulbinovičius sako, kad ir Daktarus, ir jų įpėdiniais laikomus Agurkinius bene labiausiai siejo pomėgis prabangiai gyventi. "Galbūt tai juos bene labiausiai ir vienijo. Juk pažvelkime, kad visi daktariniai buvo pasistatę tikrai neblogus ir gana prašmatniai atrodančius namus. Be to, jų klestėjimo laikais pagrindiniai pinigai būdavo uždirbami iš spirito", – atkreipė dėmesį jis.

Anot A.Garlos, Daktarai visuomet mėgo jėgą, o Agurkiniai buvo labiau susiję su pinigais. "Manyčiau, kad nė vienas iš Agurkinių negalėtų su kitais priešininkais ar konkurentais eiti vienas su vienu – nes nebuvo taip fiziškai pasirengę. Verta pastebėti, kad ankstesniais laikais vilijampoliečiams neva neleido paniatkės užsiimti dabartiniu metu itin paplitusia nusikalstama veikla – narkotikų gamyba, realizavimu ir prekyba", – teigė A.Garla.

Prašnekus, kokie buvo abiejų ryškiausių to meto Kauno lyderių – Henriko Daktaro ir S.Velečkos tarpusavio santykiai, šias gaujas atidžiai stebėję kriminalistai, pernelyg nesismulkindami atsakė: "Buvo duomenų, kad vienas iš svarbiausių Daktarų veikėjų kažkada yra važiavęs pasišnekučiuoti pas S.Velečką, kai buvo apšaudytas jo namas."

Po turo JAV – į Lukiškes

Agurkinius atidžiai stebėjusių pareigūnų surinktomis žiniomis, 2012-ųjų gruodį S.Velečka susiruošė į paskutines itin prabangias atostogas Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV). Beje, tai buvo jo pirmasis ir vienintelis apsilankymas minėtoje šalyje.

Įdomiausia, kad kompaniją palaikė ne artimiausi bičiuliai iš Agurkinių gaujos, o anuomet artimai su H. Daktaru ir jo vyrais bendravęs žinomas kauniečių bokso pasaulio veteranas Anatolijus Marma. Jie abu seni draugai, todėl nutarė su moterimis pasirinkti gana nepigiai kainavusią kelionių kryptį – JAV ir Meksiką. Šioje kelionėje kauniečiai praleido daugiau nei mėnesį ir pažymėjo didžiausias šventes – S.Velečkos gimtadienį, Kalėdas ir sutiko 2013-uosius.

Viena kelionės dalis buvo tiktai keliavimas po JAV, kai kauniečiai aplankė Čikagą, Las Vegasą. Manoma, kad ten jie laiką leido su keliais už Atlanto nuo seno įsitvirtinusiais S.Velečkos bičiuliais, atvykėliams parodžiusiems išskirtines vietas. Likusi kelionės dalis pratęsta besideginant kaitrioje Meksikos paplūdimių saulėje.

"Šioje kelionėje netrūko kuriozų. Esama duomenų, kad būdamas Amerikoje Agurkas prašė artimiausių bičiulių iš Lietuvos, jog šie jam persiųstų pinigų, nes jau pirmomis savaitėmis buvo smarkiai išsileidęs, – prisiminė kriminalistai. – Jis Lietuvoje buvo mėgėjas pažaisti lošimo namuose, o atsidūręs tenai pasijuto tarsi vaikas gavęs saldainį ir, matyt, galvojo: va čia tai prasisuksiu. Taigi, Las Vegaso kazino jis leido ištisus vakarus. Šiaip iki šiol nesuvokiama, kokiu pagrindu tokią spalvingą praeitį turinčiam S.Velečkai buvo suteikta viza išvykti į Jungtines Amerikos Valstijas. Mes tikrai jo laukėme sugrįžtančio. Be to, rimtesnių požymių nebuvo, kad jis ketino pasitraukti visam laikui iš Lietuvos."

Pasibaigus smagiai kelionei, išaušo šaltas, tačiau saulėtas 2013 m. sausio 22-osios rytas. Tą dieną, ką tik sugrįžęs iš įspūdingo turo po JAV ir Meksiką, S.Velečka susiruošė į Vilniaus policijos departamentą, kur privalėjo pasiaiškinti dėl tam tikrų aplinkybių, nes buvo pateikti įtarimai dėl neteisėto praturtėjimo. Tačiau tądien jis policijos tyrėjų kabinete buvo sulaikytas ir nuo to laiko sėdi už grotų.

Surakino departamente

Kaip išties atrodė Agurkinių sulaikymas Policijos departamente? "Tą dieną vieni buvo iškviesti pasiaiškinti dėl įtarimų neteisėto praturtėjimo byloje, kiti – dėl kitų klausimų, – prisimena M.Gulbinovičius. – Agurkas, Čikis ir A.Petkauskas atvyko į apklausą Policijos departamente, kur netrukus buvo sulaikyti. Tuo pačiu metu kartu su "Aro" pareigūnais buvo vykdomi sulaikymai Kaune: D.Petkauskas sulaikytas savo namuose, o T.Petrošius ir N.Tučkus surakinti, kai susiruošė pietauti Senamiestyje veikiančioje kavinėje "Žemyn upe".

"Mes patys tada buvome Policijos departamente, – atsiminė A.Garla. – Kažkas buvo minėjęs, kad sulaikymo metu N.Tučkus bandė sprukti. Bet šiaip viskas praėjo ramiai. Juk Saulius nėra kvailas, tad į visa tai jis sureagavo be didesnių išsišokimų. Sakyčiau, jie visi atrodė gana ramūs. Tai buvo gerai apgalvotos mūsų strategijos dalis – visus imti vienu metu. Nes jei vieną paimsi, o kito – ne, tai vėliau to nesulaikyto asmens gali tekti ieškoti labai ilgai ir nuobodžiai. Per šią operaciją nė vienas iš jų neatrodė įžūlus ir nesiuntinėjo mūsų ant trijų raidžių. Šie asmenys puikiai suvokė, kad naglumu nieko nelaimėsi, tik gali rimtai sau pakenti."

Prisiminė sulaikymą

Garsiausi Lietuvos kriminaliniai autoritetai dažniausiai sulaikomi gatvėse arba besislapstantys užsienio šalyse, tad iš S.Velečkos tiesiogiai panorau išgirsti pasakojimą apie 2013-ųjų sausio žvarbų rytą, kai Vilniaus policijos departamente ir skirtingose Kauno vietose buvo suimtas vadinamasis Agurkinių gaujos branduolio šešetukas.

"Jau būdamas Amerikoje sužinojau, kad atėjo šaukimas iš Policijos departamento, – ramiai atsiduso Agurkas. – Tada vyko neteisėto praturtėjimo byla. Kartkartėmis dėl to būdavome kviečiami ir važiuodavome pasirašyti tyrėjų prašomų dokumentų. Tą rytą susitikau su advokatu Gediminu Bukausku, nuėjome pas tyrėją Kristiną Timoniną. Ji prašė duoti parodymus. Bet atsakėme, kad to nedarysime iki pat teismo. Pasakiau jai, kad štai viską pasirašome, kad neduodame jums jokių parodymų ir toliau važiuojame savais keliais. Bet tyrėja atsakė: "Ne, jūs po kiekvienu klausimu privalote pasirašyti."

Sako, kad, tai išgirdus, iškart toptelėjo mintis, kad čia kažkas netrukus bus... "Kaip vėliau paaiškėjo, visus mus kas pusvalandį buvo pakvietę į Policijos departamentą, – prisimindamas tą dieną kalbėjo S.Velečka. – Bandė užlaikyti tyrėjų kabinetuose. Jie laukė, kada visi sueisime, ir tada buvo suplanuoti mūsų sulaikymai tuo pačiu metu. Dvyniai (Petkauskai) buvo pirmiausia atėję, paskui už pusvalandžio – ir Čikis (Algimantas Ringaila). Pamenu, netikėtai kabinete pasirodė Garla (A.Garla – vienas pagrindinių Agurkinių bylos tyrimą atlikusių pareigūnų.) Jis atsisėdo prie durų, o netrukus sako: "Jūs sulaikomas." Po akimirkos matau, kaip atsidaro durys, "Aras" įkrenta su automatais ir jau mane paguldo bei suriša. Taigi, aš niekur kitur, o būtent Policijos departamento kabinete buvau sulaikytas! Kas sužino, negali patikėti, kad buvo tokia nesąmonė. Bet advokatas visa tai stebėjo savo akimis."

Agurkas pripažįsta pirmomis dienomis galvojęs, kad pernelyg ilgai neužsibus, nes manė, kad tai eiliniai kaltinimai, kurie greitai subliūkš, todėl jis ir artimiausi bičiuliai išvengs ilgo buvimo už grotų.

"Pradžioje pamaniau, kad gal kažkas išties prišnekėjo nesąmonių apie mane. Tikrai netikėjau, kad čia ilgam įstrigsiu, – pasakojo jis. – Galvojau, gerai, palaikys jie mane metus. Na, gal daugiau – dvejus, bet paskui jau išeisiu namo. Bet, kaip paaiškėjo, šis mūsų sulaikymas buvo grynai parodomoji akcija – pigiausia pakazūcha. Suprantu, kad jie daug metų mus visus sekė. Neabejoju, kad šiam reikalui buvo išleista nemažai pinigų. Bet ėjo laikas ir jie vis neturėjo ką parodyti savo vadovams, todėl galiausiai visus griebė. Pamatė, kad tikrai galima sulipdyti viską ir sulipdė. Taigi, realiai nedadirbta operacija."

S.Velečka iki šiol sako nenorintis paskelbti žmonių ir jų pavardžių, kurie buvo bene labiausiai suinteresuoti jį patraukti į šoną bei ilgiems metams įkišti už grotų. Pirmais kalinimo mėnesiais jis, sako, gavęs informacijos, kuri leidžia jam manyti, kad buvo tapęs netgi tarpusavyje besivaržančių teisėsaugininkų įkaitu. Jis prasitarė, kad jam yra žinomi šios sulaikymo operacijos užkulisiai ir juos vykdžiusių asmenų kėslai, tačiau plačiau jų viešai vis dar nelinkęs komentuoti.

Išteisintas dėl nužudymo

2017 m. gruodžio 20 d. Klaipėdos apygardos teismas S.Velečkai-Agurkui dėl inkriminuotų Agurkinių gaujos nusikaltimų skyrė 14,6 metų laisvės atėmimo bausmę. Beje, čia įskaitytas ir sulaikymo laikas nuo 2013-ųjų sausio.

S.Velečka-Agurkas atsikratė sunkiausio kaltinimo – nesurinkus svarių įrodymų, buvo išteisintas dėl Vidmanto Sadausko nužudymo užsakymo. Iš minėtą asmenį nužudžiusio Dmitrijaus Romanovičiaus teismas paskyrė priteisti per 57 tūkst. eurų sumą padarytai turtinei ir neturtinei žalai, kurią patyrė nužudytojo artimieji, atlyginti.

Pernai vasarą Lietuvos apeliaciniame teisme vėl atversta Agurkinių gaujos byla. Tačiau jos nagrinėjimas vyksta su keistais trukdžiais. Dabar artimiausi posėdžiai vyks tik balandžio mėnesį.

Didelio atgarsio sulaukusi rašytojo, žurnalisto Dailiaus Dargio knyga "Kriminalinė Agurkinių odisėja" net ir praėjus metams po išleidimo vis dar aktyviai perkama ir noriai skaitoma. Neseniai išleistas ketvirtasis šios knygos tiražas. Iki šiol išpirktas daugiau nei 10 tūkst. egzempliorių knygos tiražas. Šiuo metu knygą su autoriaus parašais ir asmeninėmis dedikacijomis galima nusipirkti tik internetu: www.dailiausknygos.lt.