Grąžino svetimą skolą

„Galėjau pagalvoti, kad tai avansas už būsimus darbus. Nuskubėjau į banką. Rūpėjo sužinoti, kas ir kiek man pervedė pinigų. Neslėpsiu, galvojau ir apie tai, kad galbūt nusiimčiau dalį avansu sumokėtos algos, – atviravo jaunuolis. – Tai, ką sužinojau banke, pribloškė. Paaiškėjo, jog prieš porą valandų į mano sąskaitą pervesta pusės tūkstančio litų suma jau buvo dingusi. Maža to, banko tarnautoja pasakė, kad aš jau pasirašiau dvi greitųjų kreditų sutartis.“

Vaikinas suprato, jog ne tik neturės svajotojo darbo, bet dar turės nuostolių.

Tiesa, vieną greitąjį kreditą pavyko sustabdyti, sukčiai pasipelnė 500 litų.

Bendrovei, kuri noriai dalija kreditus, įrodyti, kad tais pinigais Paulius nepasinaudojo, nepavyko. Vaikinas sulaukė pranešimo apie tai, jog laiku negrąžinęs nusikaltėlių pasiglemžtos sumos jis bus priverstas sumokėti dar ir delspinigius.

Kaltininkai už grotų

„Sumokėjau. O kur dingsi? Gerai, kad tik tiek tespėjo paimti“, – nelinksmai apie patirtį susidūrus su sukčiais kalbėjo vaikinas.

Bendraudamas su bylą tiriančiais pareigūnais vaikinas sužinojo, kad jo skriaudikai – greičiausiai įkalinimo įstaigose tupintys nusikaltėliai.

Nustebęs dėl to, jog kaliniai gali naudotis internetu, Paulius buvo patikintas – nors už grotų neleidžiama naudotis nei mobiliaisiais telefonais, nei internetu, visi šie naujųjų technologijų dalykai kaliniams yra prieinami. 3 psl. >>